Ekobaseinas: tyras vanduo vasarą, čiuožykla žiemą

Jau daugelį metų kuriate unikalius sodus, dovanodama žmonėms grožį, harmoniją, natūralumo pojūtį. Į ką la­biausiai atsižvelgiate kiekvienu atveju?

Kurdama sodybos aplinką visuomet vadovaujuosi dviem principais. Pirma, sodybos erdvė turi tarnauti žmogui, o ne jis sodybai. Antra, pagarbiai žiūriu į supan­čią gamtą, stengiuosi, kad apželdinimas nesukurtų svetimų formų ir spalvų, kad parenkami augalai derėtų toje vietovėje, būtų atsparūs ir nereikalautų ypatingo dėmesio ir šeimininkų rūpesčio.

Tikriausiai vienas iš svarbiausių elementų sodyboje, ją papildantis ir suteikiantis natūralumo bei atgaivos, – vandens telkinys: tvenkinys, upelis, fontanas ir pan. Kokią vietą jiems pa­renkate ir kaip derinate prie kuriamos aplinkos?

Jau senaisiais laikais Tolimųjų Rytų so­duose vanduo buvo prabangos ir gyvy­bės elementas. Sodybos kompozicijoje jis yra nuostabiai dekoratyvus elementas. Jo dinamiškumas ir žaismingumas išryškėja šaltiniuose, upeliuose, kaskadose bei fonta­nuose: krintančios ar besiveržiančios į viršų vandens srovės žėrėdamos saulėje pažadina jausmus, o jų emocinį poveikį sustiprina krintančio vandens garsai.

Ne mažiau įspūdingas ir ramaus vandens veidrodis. Vertikalūs aplinkos elementai, kontrastuodami su idealiai horizontaliu vandens paviršiumi, išryškina telkinio estetinę įtaką sodybai. Vanduo sode gali atsirasti ir labai mažo dekoratyvinio telkinio ar fontano pavidalu. Bet kokiu atveju tai suteikia sodui papildomos vertės, žavesio ir gyvybės. Van­duo – tai stichija, kupina dinamikos, garsų ir šviesos blyksnių, todėl jis nuo seno buvo ir ateityje išliks pačiu gražiausiu ir įdomiausiu aplinkos elementu.

Tvenkiniui, baseinui ar kitam vandens telkiniui parinkite žemesnę vietą, jis turi būti apšviečiamas pietryčių, pietvakarių ar vakarų saulės. Pietinė saulė nerekomenduojama, nes per daug įšilęs vanduo kenkia vandens augalams, žuvelėms ir greitai genda. Būtų gerai, jeigu vidurdienį baseiną dengtų kokio nors augalo šešėlis. Kai vandens telkinys arčiau namo, jo grožį galima matyti ir per langus. Kai reljefas nelygus, subtiliai atrodo bekraštis baseinas – du skirtingame aukštyje įrengti telkiniai, gražia linija persipilantis vanduo.

Ekobaseinas – tai uždara ekosistema. Gal galite plačiau paaiškinti jos veikimo principą?

Nuo 2010 m. projektuoju ir dalyvauju įrengiant ekobaseinus. Didžiausią patirtį įgijau dirbdama su Anglijos kompanija „Woodhouse Natural Pools“ Lietuvoje ir Prancūzijoje. Ekobaseinas – tai sistema, kurioje vanduo cirkuliuoja uždarame cikle. Telkinį sudaro dvi dalys: plaukimo ir regene­racinė, kurioje vanduo filtruojamas augalų pagalba. Yra įvairių statybos ir vandens valymo technologijų, tačiau visur galioja vienas principas – nenaudojami jokie che­miniai preparatai, vandenį filtruoja ir valo augalų šaknų sistema (kaip ir gamtoje), jai padeda mechaniniai filtrai ir siurbliai, kurie užtikrina vandens judėjimą.

Teisingai suprojektuotame ir įrengtame baseine vanduo visada itin skaidrus ir švarus. Austrų ekologas Piteris Pitrichas išrado šią sistemą, žinodamas gamtos dėsnius. Austriška sistema ir technika tobuliausia, Lietuvoje naudojama vokiška technika, nes ji pigesnė. Ekobaseinas – tai alternatyva ežero pakrantei, jo įrengimo galimybių neriboja nei reljefas, nei sklypo dydis. Vienintelė kliūtis gali tapti aukšti gruntiniai vandenys, kita vertus, tai gera žinia natūralių tvenkinių mėgėjams!

Projektuoju įvairių dydžių tvenkinius, organizuoju ir prižiūriu kasimo darbus. Kaip ir baseino atveju, verta pagalvoti apie van­dens judėjimą ir augmeniją, kad naujame tvenkinyje kuo greičiau įsivyrautų gamtos harmonijos dėsniai ir galėtumėte džiaugtis tyru vandeniu, o ne žaliuojančiais dumbliais.

Įrengiant ekobaseinus, pirmiausia tenka pasirūpinti tinkamo grunto parinkimu ir tikriausiai verta pasikonsultuoti su specialistu?

Labai svarbu gražiai įrengti vandens telkinį. Kartais tenka atitaisyti jau įrengtus tvenkinius, nes neatsiranda vandens – vietos parinkimas telkiniui gali tapti tikra gamtos loterija. Pasitaiko, kad kartais pelkėtoje vietovėje pas vienus kaimynus tvenkinyje nusistovi tinkamas vandens lygis, o pas ki­tus – jo daug mažiau. Tad kiekvienu atveju reikia paplušėti ieškant geriausio sprendimo. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokiame gylyje yra vanduo. Patartina atlikti geologinius tyrimus. Tada žinosite, kokio aukščio krantus formuoti, nes gražiau atrodo, kai juos siekia vanduo ir žaliuoja augalai. Jei šlaitai statūs, sunkiau apželdinti ir prižiūrėti.

Prieš ruošiantis įsirengti vandens telkinį, geriausia iš anksto pasikviesti specialistą, išsiaiškinti, ar pakaks erdvės, ar bus nuo­laidūs, gražūs krantai ir, žinoma, ar atsiras vandens. Jeigu natūralaus tvenkinio dėl įvairių priežasčių iškasti nepavyks, į pagalbą ateina ekobaseinas. Tvenkinio ekobaseinu nepaversi, bet cheminėmis priemonėmis prižiūrimą baseiną – galima.

Kaip įsirengti ir prižiūrėti tokį baseiną?

Svarbiausia – gruntinis vanduo neturi būti aukštai. Baseino įrengimas brangesnis nei tvenkinio iškasimas: reikia išbetonuoti plaukimo zoną, techninę patalpą, sumontuoti nemažai įrangos: vandens filtrų, siurblių, augalų, kurie natūraliai ateina į pagalbą. Pirmaisiais metais ekobaseinas neveikia kaip uždara sistema, reikės dar 2–3 metų, kad suaugtų augalai ir įsiveistų reikalingos bakterijos. Pavasarį, po žiemos, baseiną būtina valyti, o rudenį kuo žemiau nukirpti antžeminę vandens augalų dalį, kad van­denyje nesusikauptų per daug organinių medžiagų ir neatsirastų maisto dumbliams.

Ekobaseino eksploatacija pigesnė nei cheminiu būdu prižiūrimo vandens telkinio, atsiperka sveikata, juk sveikiau ir maloniau maudytis švariame vandenyje be chloro. Dėl nuolatinės cirkuliacijos, judėjimo tokiuose baseinuose vasarą vanduo greičiau įšyla. Įžuvinti nepatartina, nes žuvys išbalansuoja – padidina – nitratų kiekį. Kuo didesnė eko­baseino zona, tuo didesnis tampa gamtinis filtras, tuo lengviau visus metus turėti skaidrų ir švarų vandenį. Žiemą iš ekobaseino van­duo neišleidžiamas, o paspaudus šaltukui, jį galima paversti čiuožykla.

Kokius augalus patartumėte rinktis?

Augalai parenkami iš mūsų krašto au­gmenijos, kad nebūtų invaziniai ir neuž­gožtų vieni kitų. Ajeras labai vertinamas dėl natūralaus grožio ir dezinfekcinių savybių. Vasarą lelijos dovanoja nuostabius žiedus, jų lapai dailiai pridengia vandens paviršių ir šis mažiau įkaista. Mėgstami ir kiti vandens augalai: geltonžiedis vilkdalgis, skėtinis brėžis, meldai, pelkinė puriena, raudoklė, vikšris. Šlaituose ir pakrantėje sodinami daugiamečiai augalai, kad sudarytų bendrą kuriamos aplinkos visumą.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Gintarės Kaluškevičiūtės-Dubakienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.