Statistika rodo, kad ekologinio ūkininkavimo sektorius auga ir atsigauna po ekonominių sukrėtimų. Po laikino sąstingio kai kuriose valstybėse narėse po 2021 m., daugiausia dėl infliacijos, ekologiškų produktų rinka vėl augo. Šiuo metu ekologiškai dirbama apie 17 mln. ha žemės, tai sudaro maždaug 11 proc. visos ES žemės ūkio paskirties žemės. ES veikia daugiau kaip 380 tūkst. ekologinių ūkių. Mažmeninė prekyba ekologiškais produktais ES pasiekė daugiau kaip 45 mlrd. Eur – tai yra daugiau nei dvigubai per pastarąjį dešimtmetį.
Šie duomenys rodo ne tik augančią pasiūlą, bet ir vartotojų susidomėjimą ekologiškais produktais. Pagal „Eurobarometro“ tyrimus, apie 56 proc. ES gyventojų atpažįsta ES ekologinės gamybos logotipą, o 2017 m. jį atpažino tik 27 proc. Didėjant sektoriaus mastui, EK pripažino, kad būtina peržiūrėti ekologinės gamybos taisyklių taikymą praktikoje. Anot EK pranešimo, teisinio reguliavimo patobulinimas laikytinas tokia pat svarbia priemone sektoriui skatinti kaip ir finansinė parama.
EK siūlo tikslingai pakoreguoti pagrindinį ES ekologinės gamybos reglamentą. Pagrindinės koreguotinos sritys – importuojami iš trečiųjų šalių produktai, tarptautinė prekyba, dabartinio ES reglamentavimo sudėtingumo mažinimas. O sudėtingumo mažinimas neapsiriboja pagrindiniu teisės aktu.
Anot už žemės ūkį ir maistą atsakingo eurokomisaro Christopho Hanseno, nors ir stebima pažanga plėtojant ekologinius ūkius, tačiau ji nėra tokia, kokios buvo laukiama ir tikimasi. Todėl yra būtina paprastinti reikalavimus ekologiniam ūkininkavimui, juolab kad šiais metais baigiasi ES 2021–2026 m. ekologinės gamybos plėtros veiksmų plano galiojimas. „Netrukus EK skelbs konsultacijas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų atnaujintas dabartinis planas, atsižvelgiant į ES ekologinės gamybos sektoriaus ekonomines aplinkybes“, – teigė eurokomisaras.
Pasak jo, pagal per konsultacijas surinktą informaciją bus parengtos konkrečios priemonės, kurios turės sumažinti dabartinės reguliavimo sistemos sudėtingumą ir didinti ES ekologinės gamybos konkurencingumą. Tiksliniais pakeitimais, išlaikant aukštus ekologinės gamybos standartus, bus sukurta ūkininkams ir kitiems veiklos vykdytojams ateičiai tinkama sistema, remiant sektoriaus konkurencingumą ir gebėjimą investuoti, diegti inovacijas ir prisidėti prie ES ekonominio atsparumo.
Tikimasi, kad dėl siūlomų pagrindinio reglamento pakeitimų per metus iš viso bus sutaupyta 47,8 mln. Eur, iš kurių 45,9 mln. Eur sutaupys ūkininkai ir kiti veiklos vykdytojai, o 1,9 mln. Eur sudarys sutaupytos administracinės išlaidos. Be to, ūkininkai ir kiti veiklos vykdytojai gali sutaupyti 109,2 mln. Eur tiesioginių koregavimo išlaidų.
EK teigimu, atliekant teisės aktų peržiūrą, dėmesys bus skiriamas konkretiems klausimams, kurie laikomi našta veiklos vykdytojams, pvz., tokiems kaip kriterijai valymo priemonėms, gyvūnų laikymo reikalavimai, biocidų sąrašas, augalų dauginamoji medžiaga, leidimai neekologiškiems vitaminams, sistemų OFIS, TRACES optimizavimas ir kt.
Be kita ko, numatoma, kad per Viešųjų pirkimų direktyvos peržiūrą EK nagrinės galimybes remti ekologinį ūkininkavimą, didinant ekologiškų produktų tiekimą mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešosioms institucijoms. EK numato po 18 mėn. peržiūrėti parengtas reglamento korekcijas, įvertinti jų praktinį įgyvendinimą ir, prireikus, rekomenduoti papildomas priemones taisyklėms supaprastinti ar paaiškinti.
Į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdį susirinkę ES valstybių narių žemės ūkio ministrai palankiai įvertino EK pasiūlymą koreguoti Ekologinio ūkininkavimo reglamentą ir pritarė pirmininkaujančios valstybės narės plataus užmojo planui užtikrinti greitą susitarimą, kad būtų įgyvendintas neseniai priimtas ES Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas ir išplėsti lygiavertiškumo susitarimai su trečiosiomis šalimis. Mat dabartinis reglamentas buvo priimtas 2018 m. ir įsigaliojo 2022 m. sausio mėn. Ketverių metų laikotarpis nuo reglamento priėmimo iki taikymo pradžios buvo labai svarbus pereinamasis laikotarpis veiklos vykdytojams (pvz., ūkininkams, perdirbėjams, prekybininkams) ir sertifikavimo įstaigoms, turintis įtakos investicijoms ir perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo.
Tarybos posėdyje Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministras Jacobas Jensenas atkreipė dėmesį, kad būtina suvienodinti ekologiškų produktų ženklinimo reikalavimus ir užtikrinti, jog visi jie būtų pažymėti kaip pagaminti ES. Be to, Danijos atstovo nuomone, dabartiniuose EK siūlymuose vis dar yra pernelyg daug smulkmeniško reglamentavimo ir neaiškumų. Kaip pavyzdį jis pateikė galimybes gyvulius ganyti natūraliose pievose.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Mindaugas Palionis teigė, kad Lietuva palankiai vertina EK siūlymą keisti ekologinio ūkininkavimo reglamentą, kad užtikrintų efektyvesnę veiklą šiame sektoriuje. „Tikimės, kad tai bus padaryta jau šiemet – administracinė našta sumažinta, bet kartu nedaromi kompromisai dėl ekologiškos produkcijos kokybės. Be to, reglamentas yra labai plačios aprėpties, tad gal vertėtų apsiriboti tik pačiomis būtiniausiomis jo pataisomis“, – siūlė M. Palionis.
Italijos žemės ūkio, maisto saugos ir miškų ūkio ministras Francesco Lollobrigida pastebėjo, kad EK siūlymuose yra pateikta nuostata, jog ekologiškuose produktuose gali būti iki 5 proc. ingredientų, kurie neatitinka ekologinių reikalavimų. Tačiau tam pritaria ne visos ES valstybės narės. Todėl tolesnėse techninėse diskusijose turėtų būti smulkmeniškiau aptariamos visos siūlomos nuostatos ir nebūtų apsiribojama tik pagrindinėmis, kaip siūlė kai kurių šalių atstovai.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 3 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.