Ekologinė žuvininkystė: nekibo nekibo ir visai nustojo

13 ekologinių ūkių

Žuvininkystės ūkiai, ekologiškai tvenkiniuose auginantys žuvis, Lietuvoje pradėti sertifikuoti nuo 2003 metų. VšĮ „Ekoagros“, atliekančios ekologinių ūkių sertifikavimą, paskutinių 11 metų duomenimis, daugiausia ekologinių žuvininkystės ūkių – 16 – buvo 2012 metais. Jie užėmė 5 587,28 ha ploto ir per metus pagamino 2 732,99 t sertifikuotos produkcijos. Vėlesniais metais ekologinių žuvininkystės ūkių vis mažėjo, o 2015-aisiais jų skaičius buvo nukritęs iki 10, sertifikuoti plotai susitraukė iki 3 601,57 ha, pagaminamos produkcijos kiekis krito daugiau nei per pusę – iki 1 300 t.

Vėliau ekologinių žuvininkystės ūkių ir sertifikuotų plotų skaičius didėjo, tačiau ekologiškos produkcijos buvo pagaminama vis mažiau – 2021 metais buvo registruota 14 žuvininkystės ūkių, sertifikuoti plotai išaugo iki 4 767,82 ha, produkcijos pagaminta 843,59 kg.

Praėjusiais metais iš ekologinės žuvininkystės pasitraukus vienam ūkiui, jų liko 13: A. Zeleckio IĮ, UAB „Akvilegija“, UAB ,,Armolė“, UAB ,,Arvydai“, UAB „Bartžuvė“, UAB „Birvėtos tvenkiniai“, UAB ,,Juodasis gandras“, UAB „Raseinių žuvininkystė“, UAB „Šventjonis“, UAB „Vasaknos“, UAB ,,Žemaitijos žuvis“, UAB ,,A. Valinsko tvenkiniai“, UAB „Karpis“. Sertifikuoti gamybos plotai vėl šiek tiek sumažėjo  – iki 4 512,79 ha, tačiau ekologiškų žuvų buvo išauginta... 17 kg daugiau – 860,79 kg.

Statistika rodo, kad per 11 metų sertifikuotiems plotams sumažėjus kiek daugiau nei penktadaliu, užaugintų žuvų kiekis sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Lietuvoje tvenkiniuose išaugintų ekologiškų žuvų dalis sudaro apie ketvirtadalį visos tvenkinių akvakultūros produkcijos.

Neskatina auginti ekologiškai

UAB „Raseinių žuvininkystė“ ekologiškai žuvis augina jau 20 metų. Ūkio veikla prasideda nuo žuvų mailiaus ir baigiasi patiekalu ant stalo.

„Iš 1 300 ha tvenkinių ploto 870 ha yra sertifikuoti, nes tvenkinių, esančių prie autostrados, dėl taršos nebuvo galima skirti ekologinei žuvininkystei. Auginame karpius, amūrus, plačiakakčius, karosus, ešerius, lydekas, tačiau prioritetas skiriamas karpiams, kurie sudaro 90 proc. visų auginamų žuvų.

Vietiniai gali atvažiuoti ir nusipirkti šviežių ekologiškų žuvų tiesiai iš ūkio. Kitas žuvis realizuojame šalies prekybos centruose, eksportuojame į Latviją ir Lenkiją. Tačiau nors ir pristatome ekologiškas žuvis, pirkėjas jas perka kaip įprastai užaugintas, nes prekybos centrai nėra sertifikavę prekybos vietų. Yra ir kita problemos pusė – pakėlus kainą, ji bus aukštesnė nei jūrinių žuvų, todėl daugeliui pirkėjų taps per brangu“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo UAB „Raseinių žuvininkystė“ generalinis direktorius Antanas Grigalavičius.

Šiemet bendrovė su metinukais ir dvimečiais užaugino apie 350 t žuvų. Anksčiau užauginamų žuvų kiekiai būdavo gerokai didesni ir siekdavo apie 500 t. A. Grigalavičius akcentavo, kad sumažėjusį žuvų kiekį lėmė ne viena aplinkybė – tai ir šiltėjantis klimatas, dėl sausros mažėjantis vandens kiekis tvenkiniuose, aukšta ekologiškų pašarų kaina bei jų trūkumas, paukščių daroma žala.

„Pastaruoju metu labai sunku nusipirkti ekologiškų pašarų, nes sparčiai mažėja ekologiškai javus auginančių ūkių. Kviečius, kurie yra svarbiausias pašaras, tenka pirkti ir iš kitų rajonų. Šią problemą sprendžiame sumažindami žuvų kiekį tvenkinyje, kad jos turėtų daugiau natūralaus maisto, prie tvenkinių vežame organinių trąšų, skatinančių veistis natūralų planktoną, kuris labai svarbus žuvų mitybai“, – apie sunkumus kalbėjo žuvininkystės ūkio direktorius.

A. Grigalavičiaus nuomone, ekologiniams žuvininkystės ūkiams mokamos išmokos vos padengia pašarų pirkimo išlaidas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl verslininkams nėra noro ekologiškai auginti žuvis: „Išmokų gauname 100 tūkst. Eur. Tai yra nedidelė suma, palyginti su tvenkinių plotais. Jei būtų didesnė parama, tai ir motyvacija ekologiškai auginti žuvis būtų didesnė.“

Ekologiškai auginta – už įprastinės kainą

Uikių miškų (Telšių r.) glūdumoje, Gedrimų kaime, įsikūrusi UAB „Žemaitijos žuvis“ žuvis augina jau ne vieną dešimtmetį. Bendrovės direktorius Feliksas Petkus teigė, kad didelė dalis jų tvenkinių yra nutolę nuo gyvenamųjų vietovių, magistralinių kelių, todėl yra geros sąlygos žuvis – karpius, amūrus – auginti ekologiškai. „Mūsų tvenkiniai yra miškuose, toli nuo žmonių, todėl kiek paprasčiau laikytis daugybės reikalavimų, pavyzdžiui, nerengti komercinių žūklių, toli yra ir žuvims stresą galintys sukelti šaltiniai. Nes norint auginti žuvis ekologiškai, reikalavimai gana dideli, kaip ir sankcijos už jų nesilaikymą“, – redakcijai aiškino F. Petkus. Jo teigimu, būtent palanki vieta ir lėmė, kad jie nuo įprastinio žuvų auginimo būdo perėjo prie ekologiško.

Anot F. Petkaus, didžiausią dėmesį ekologiškai auginant žuvis tenka skirti jų pašarams, nes ir šie privalo būti ekologiški. Todėl žuvų augintojai iš aplinkinių ūkininkų perka ekologiškai išaugintus grūdus. „Ekologiškų grūdų pasiūla yra didelė, bet didesnė ir kaina“, – pastebėjo bendrovės direktorius.

Kasmet UAB „Žemaitijos žuvis“ pardavimui išaugina apie 60 t žuvų, nors buvo laikai, kai išaugindavo net per 100 t. „Iš kasmet parduodamų 60 t žuvų apie 90 proc. yra užauginta ekologiškai. Nors žuvis auginame ekologiškai, bet parduodame jas dažniausiai už įprastiniu būdu išaugintų žuvų kainą, nes nelabai kam ekologiškai išaugintos žuvys įdomios ir nedaug pirkėjų jų ieško. Mes nemenką dalį išaugintų žuvų eksportuojame į Lenkiją, bet ir šios šalies pirkėjams nelabai įdomu, ar žuvys išaugintos ekologiškai, ar ne. Viską lemia kaina, – pasakojo F. Petkus. – Todėl ir esame priversti pardavinėti tiek ekologiškai išaugintas žuvis, tiek ir užaugintas įprastai už panašią kainą, nors savikaina yra labai skirtinga. Ekologiškų žuvų ieško tik įmonės, kurios užsiima žuvų perdirbimu ir ekologiškų maisto produktų gamyba. Turime pirkėjų Latvijoje, kurie perka būtent tik ekologiškai išaugintas žuvis.“

Nepraranda vilties

Rokiškio rajone esanti Juozo Arūno Zeleckio IĮ bene vienintelė Lietuvoje ekologiškai augina žuvis jų papildomai nešerdama. 114 ha užimančiuose tvenkiniuose, misdami tik juose esančiu maistu, auga karpiai, amūrai, lydekos, lynai. „Užauginamas žuvų kiekis nėra įspūdingas, priklausomai nuo vasaros – 10–15 t, tačiau žuvys yra sveikos. Ypač skiriasi, palyginti su užaugintais kitokiais būdais, karpių skonis“, – ŪP sakė keliolikos metų ekologiško žuvų auginimo patirtį turintis vyras.

Beveik visas užaugintas žuvis J. A. Zeleckis parduoda fiziniams asmenims ir turguje. Didieji karpiai keliauja į kitus ūkius ir naudojami įžuvinimui, nes natūraliai užaugintos žuvys lengviau prisitaiko prie naujų sąlygų. Nors iššūkių netrūksta, kol parama padengia dalį auginimo išlaidų, J. A. Zeleckis neketina atsisakyti ekologinės žuvininkystės, tik neslepia – kai kurie dabartiniai reikalavimai neprisideda prie šios veiklos skatinimo ir populiarinimo.

Ekologinės žuvininkystės atsisakė

Beveik pusę amžiaus žuvininkystės tradicijas puoselėjanti Prienų rajone įsikūrusi AB „Išlaužo žuvis“ prieš penkerius metus ekologinės žuvininkystės atsisakė.

„Ekologinės žuvininkystės atsisakėme, nors buvome pirmieji, pradėję auginti ekologiškai. Neradome kur įsigyti reikiamo kiekio ekologiškų grūdų, tad sumanymo auginti ekologiškai atsisakėme. Vėliau sąlygos pasikeitė ir mes sugrįžome į ekologišką žuvininkystę, bet netrukus ir vėl iš šios veiklos pasitraukėme“, – aiškino AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis. Anot jo, pasitraukimą iš ekologinės žuvininkystės lėmė tai, kad per metus jie užaugina iki 1 000 t – beveik trečdalį visoje Lietuvoje tvenkiniuose užauginamų žuvų, todėl sunku Lietuvoje įsigyti reikiamą kiekį ekologiškų grūdų. „Reikėdavo 2–3 tūkst. t, o gaudavome tik 150–180 t. Kai pabandėme įsigyti iš grūdų supirkėjų, grūdai pabrango beveik dvigubai, o pašarų kaina sudaro beveik 40 proc. žuvų auginimo savikainos“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Galėtume auginti daugiau

„Žuvininkystė arba žvejyba, Lietuvos teritorijoje atsiradusi kartu su gamtos gėrybių rinkimu, medžiokle, turi gilią istoriją. O štai akvakultūra (žuvų auginimas tvenkiniuose) mūsų šalyje pradėjo vystytis vėliau nei Vakarų Europoje, kartu su krikščionybės atėjimu, XV a., kai, apkrikštijus Lietuvą, į mūsų kraštus kėlėsi vienuoliai, augo miesteliai, buvo statomos bažnyčios, vienuolynai, plėtojosi turtingi dvarai. Vienas iš impulsų, skatinusių spartų tvenkinių žuvininkystės vystymąsi, buvo religija. Visame krikščioniškajame pasaulyje prieš didžiąsias metines šventes, šv. Kalėdas ir šv. Velykas, praktikuojamas pasninkas, kurio metu tradiciškai vietoj mėsos buvo ir yra valgoma daugiau žuvų“, – ŪP pasakojo Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos (NAŽPGA) direktorius Rolandas Morkūnas.

Jo teigimu, Lietuvoje pastaruoju metu kasmet žmonių maistui išauginama apie 3 500 t prekinių žuvų tvenkiniuose ir 700 t – uždarose akvakultūros sistemose. Tvenkiniuose ir uždarose sistemose vienam šalies žmogui užauginama apie 1,5 kg žuvų, dar pridėjus per verslinę žvejybą – Kuršių mariose sugaunamus 700–1 000 t žuvų, susidaro po 1,8 kg vienam statistiniam Lietuvos gyventojui. Kadangi per metus jis suvalgo apie 14 kg žuvų, likęs kiekis – apie 12 kg šaldytų, konservuotų, sūdytų žuvų ar silkių, sužvejojamas arba išauginamas kitose šalyse ir importuojamas į Lietuvą.

Anot R. Morkūno, tvenkiniuose ekologiškai ir įprastiniu būdu auginama apie 20 rūšių žuvų. Pagrindinės – karpiai, amūrai, plačiakakčiai, lydekos ir karosai. Eršketų, upėtakių, ungurių, lynų, europinių šamų, starkių ir kitų rūšių žuvų užauginama mažiau. Uždarosios akvakultūros sistemose auginami afrikiniai šamai, vaivorykštiniai upėtakiai, unguriai, palijos, tilapijos, krevetės.

„Lietuvai užsibrėžus didinti gamybinius uždarų sistemų pajėgumus, reikėtų nepamiršti, kad lazda turi du galus ir tvarumu čia nelabai kvepia – daugumai uždarose sistemose auginamų žuvų rūšių reikalingi kaloringi pašarai, turintys daug gyvulinės kilmės baltymų, riebalų, t. y. didelę procentinę dalį žuvų miltų, žuvų taukų, kurie, beje, gaunami didinant žvejybą jūrose ir vandenynuose, atimant smulkias žuvytes iš natūralios paukščių, ruonių, delfinų, banginių, kitų plėšrių žuvų mitybos grandinės ir taip griaunamos jautrios jūrų ekosistemos. Vadinasi, mes ir toliau priversti didinti žvejybą vandenynuose ir jūrose, kad padidintume akvakultūros produkcijos kiekį, augindami žuvis žuvų fermose krante. Kur tvarumas aplinkosauginiu požiūriu? Reikėtų labai atsargiai vertinti ir džiaugtis didėjančiu produkcijos kiekiu tų žuvų rūšių, kurioms užauginti naudojami kombinuotieji pašarai su didele žuvų miltų, žuvų taukų dalimi“, – atkreipė dėmesį NAŽPGA direktorius.

Gražios kalbos

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 129, 2023 m. lapkričio 16 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

NAŽPGA, UAB „Raseinių žuvininkystė“ ir redakcijos nuotraukos

Titulineje nuotr. – Žuvų gaudymas tinklais vasarą.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.