Ashburn +15,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024
Ashburn +15,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024

Ekologinis ūkininkavimas: būti ar nebūti?

2022/01/17

Ekologiškai dirbamos žemės plotai Lietuvoje didėja, tačiau gyvulių juose mažėja. Ūkininkai skundžiasi, kad šis verslas nepelningas, o gaunamos išmokos – neatperka sunkaus darbo. Ar vartotojai ateityje galės valgyti sveikus, chemikalais neužterštus maisto produktus? Tai parodys ateitis.

Skaičiai dar tikslinami

Pernai gruodį VšĮ „Ekoagros“ sertifikavo 2 tūkst. 550 pirminės ekologinės gamybos ūkio subjektų. Ekologiškai dirbamos žemės plotas, įskaičiuojant akvakultūrą, siekia daugiau nei 267 tūkst. ha. Į šį skaičių neįtraukiami ūkio subjektai, užsiimantys bitininkyste, laukinės augalijos rinkimu, ekologiškų produktų tvarkyba – perdirbimu, prekyba, importu, eksportu.

„Ekologiškai dirbamos žemės plotas Lietuvoje išaugo apie 26 tūkst. 600 ha. Tai paskatino atnaujintas paramos teikimas naujai įsitraukiantiems į ekologinę gamybą“, – sakė VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė. Per praėjusius metus buvo sertifikuota 13 tūkst. 404 melžiamos karvės, 12 tūkst. 647 karvės žindenės, 447 buliai reproduktoriai, 33 tūkst. galvijų prieaugio, 677 ožkos, 20 tūkst. 244 avys, 11 tūkst. 788 paukščiai. Tikslesnę statistiką žadama paskelbti sausį.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, vasaros pradžioje bendras galvijų laikytojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 8,62 proc. ir sudarė 35 tūkst. Sumažėjo ir ožkų laikytojų, tačiau registruotų šių naminių gyvūnų padaugėjo  1,32 proc.

Išgyvena krizę

Viena didžiausių ožkų augintojų Lietuvoje, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Dalia Andžela Ėmužytė sakė, kad šiuo metu ožkininkystė Lietuvoje išgyvena didžiulę krizę. Tai yra susiję su COVID-19, infliacija ir kitais veiksniais. „Auginti ožkas puikiai tinka nederlingose žemėse. Iš jų gaunama produkcija labai įvairi. Tačiau ožkų ūkiui reikia labai didelių investicijų: tvartų, vandentiekio, ventiliacijos sistemos, mėšlo šalinimo įrengimų, pašarų ruošimo technikos, pašarų saugyklos, pieno perdirbimo cechų ir jos įrangos, skerdyklos, produkcijos išvežiojimo priemonių su šaldymo įrenginiais“, – vardijo ūkininkė.

Pastaruoju metu kiekvienas papildomas centas, skirtas pašarų gamybai, elektrai, kurui, šildymui, technikos remontui, naujiems padargams įsigyti, didino ir dar didins ūkio išlaidas. Tačiau produkcijos kainos taip sparčiai nekilo ir negali kilti, nes žmonės jos neįperka.

Išskirtinė vertė

Pasak D. A. Ėmužytės, ožkos – sezoninis gyvulys, todėl į tai atsižvelgiant skaičiuojamos ir pajamos. Ožkos šiuo metu užtrūkusios, todėl produkcija negaminama. Kaip bus nauju sezonu, ūkininkė negalėjo pasakyti. „Produkcijos perkamumas smarkiai sumažėjęs. Ir ne tik ožkų. Anksčiau prie ūkininkų turgeliuose nusidriekdavo eilės, dabar jie kviečia pirkėjus. O pastarieji ieško pigių produktų parduotuvių lentynose, kokybė jų labai nedomina. Ekologija tampa keiksmažodžiu. Žmonės netiki, kad produkcija ekologiška, kol patys neatvažiuoja į ūkius ir nepamato, kaip vyksta gamyba. O kaip juos priimti į ūkį, kai aplinkui siaučia ligos?“ – šį metą apibūdino pašnekovė.

Anksčiau D. A. Ėmužytės ūkyje kasmet vykdavo ožkų produkcijos populiarinimo renginys „Gurmanų fiesta“, kuriame buvo galima paragauti ožkų sūrių degustacinius rinkinius, keptą ožkų sūrį, keptą ir troškintą ožkieną su garnyrais, ožkų kepeninę, troškintus pautukus ir smegenėles, kitus delikatesus.

Per darbus pamiršta problemas

Avininkystės sektoriuje – kitaip. Avių skaičius, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 5,12 proc., o tai sudaro 142 468 avis. Ekologines avis Biržų krašte auginanti Kristina Milišiūnienė mano, kad sumažėjęs avių skaičius augintojams – tik į naudą, nes išaugo ne tik produkcijos pardavimo kainos, bet ir mėsos poreikis.

„Problemų kiekviename ūkyje yra, tik per darbus jos yra pamirštamos ir neviešinamos“, – sakė ūkininkė. Jos teigimu, rinka šiuo metu pagyvėjusi. Dauguma ūkininkų turi savo klientus, produkciją parduoda tiesiogiai valgytojams.

Didžiausio ekologinės avininkystės ūkio įkūrėjas Mindaugas Ralys, prižiūrintis apie pusantro tūkstančio avių, produkcijos realizavimo problemų taip pat nejunta. „Mano ūkis mišrus: avininkystė ir augalininkystė. Išgyvename, einame į priekį. Dirbame ir tobulėjame“, – sakė Ignalinos rajono ūkininkas, prieš dešimtmetį įrengęs modernią skerdyklą, kurioje produkcija ruošiama pagal kiekvieno kliento pageidavimus. M. Ralys teigė, kad avienos pardavimas nepakito, tačiau padidėjus gamybos sąnaudoms, apie 10 proc. pabrango produkcija.

Kuo daugiau – tuo geriau

Ne vieną dešimtmetį Tauragės rajone ekologinį galvijų ūkį puoselėja Pratašių šeima. „Turime savo skerdyklą, joje skerdžiame gyvulius. Ekologišką skanią mėsą ir jos gaminius – dešreles, konservus – realizuojame parduotuvėse, esančiose Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, – pasakojo Stanislava Pratašienė . Ekologiškos mėsos paklausa nėra sumažėjusi, todėl pardavimo kiekis liko toks pats. Ateityje – taip pat nemažės.

Plungės rajone ekologinę gyvulininkystę plėtojantys Andrius ir Vidmantas Petrauskai tvirtino, jog optimizmo jų nelengvame darbe suteikė šiek tiek padidėjusios gyvulių supirkimo kainos. Tačiau infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas dar tik įsibėgėja. Todėl padidėjusios gyvulių supirkimo kainos vargiai kompensuos išlaidas.  A. Petrauskas pripažino, kad mūsų šalyje infrastruktūra, reikalinga ekologiškiems produktams ir tiekimo grandinėms, dar nėra išbaigta. Ji dar tik kuriama, nes tam reikalingas gana didelis gamintojų ratas. „Kiekvienam ūkiui juk neapsimoka statydintis savo skerdyklos, perdirbti produkciją. Todėl iki šiol buvo gana sudėtinga patiekti ekologišką jautieną, kurios ekologiškumą reikia išsaugoti nuo auginimo iki perdirbimo.  Tikiuosi, kad ateityje ekologiškos produkcijos populiarumas didės. Todėl reikės didesnio kiekio produkcijos, o perdirbėjai bus labiau suinteresuoti sukurti grandinę ekologiškus produktus perdirbti vietoje“, – svarstė A. Petrauskas.

Laukia pokyčiai

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informavo, kad Europos Sąjunga siekia, kad  iki 2030 metų ekologiniai plotai sudarytų 25 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Lietuvoje ekologinės gamybos žemės ūkio naudmenų plotas nuo viso žemės ūkio naudmenų ploto sudaro 8 proc. Numatoma šiuos plotus padvigubinti ir pasiekti, kad 2030 metais Lietuvoje ekologinės gamybos žemės ūkio naudmenos sudarytų bent 15 proc. Tam pasiekti planuojama parama: kompensacinės išmokos. Finansinis 2023–2027 metų vokas turėtų siekti 405 mln. Eur, iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui ir 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą..

ŽŪM teigimu, ekologinio ūkininkavimo plotų padvigubinimas nėra vienintelis tikslas. Svarbu keisti vartotojų įpročius ir didinti ekologiškų produktų paklausą. Todėl ministerija sieks glaudesnio bendradarbiavimo su ūkininkais, plės trumpąsias maisto tiekimo grandines. Vienas tikslų – įkurti logistikos centrus, kurie palengvintų ūkininkų produkcijos, taip pat ir ekologiškos, tiekimą ugdymo įstaigoms. Kiti – skatinti produkcijos perdirbimą ir paremti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimą bei realizavimą.

2022-01-17

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Autorės  nuotrauka

ekologinis ūkininkas, Ekoagros, ekologiškų produktų tvarkyba, ŽŪIKVC, Žemės ūkio ministerija

Dalintis
2024/04/22

Jurginių išvakarėse – žiemos sugrįžimas

Jurginių išvakarėse į Lietuvą sugrįžo žiema. Pirmadienį sniegas, šlapdriba ir lietus maišėsi tarpusavyje, lydimi smarkoko ir šalto vėjo. Mišrūs krituliai nesiliovė iki vakaro. Ūkininkams vėl nemalonus gamtos pok&...
2024/04/22

Mėsa ir paukštiena prekiaujantiems gyventojams supaprastinta pajamų apskaita – tik e. būdu

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad individualią veiklą su pažyma ar verslu liudijimu vykdantys gyventojai, kurie turgavietėse ir viešose prekybos vietose prekiauja mėsa, paukštiena ir jų gaminiais, nuo gegužės 1 d. ...
2024/04/22

D. Trumpa: pasitraukus „Fonterrai“ naujo investuotojo „Rokiškio sūris“ neieškos

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ pasitraukus 10 proc. jos akcijų turėjusiai strateginei investuotojai – didžiausiai pasaulyje pieno eksportuotojai – Naujosios Zelandijos „Fon...
2024/04/22

Vietos maisto produktai – mūsų stiprybė, kurią mokomės įvaldyti

(VDU ŽŪA langas) Gyvename sparčiai kintančiomis išorinės aplinkos sąlygomis. Pokyčius spartina kompleksas priežasčių, tarp kurių – klimato kaita ir neatsinaujinančių išteklių brangimas; geopolitinė aplinka, galinti transformuot...
2024/04/22

Per savaitę pigo nafta ir šoktelėjo elektros energijos kainos

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 Eur/MWh, po ankstesnę savaitę fiksuotų rekordiškai žemų kainų – 27,4 Eur/MWh. Elektra brango visame Baltijos jūros regione. Kainų kilimui į...
2024/04/22

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų lai...
2024/04/22

VRK parengė informaciją apie rinkimus ir referendumą lengvai suprantama kalba

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), siekdama užtikrinti informacijos apie rinkimus sklaidą kiekvienai rinkėjų grupei, parengė ir išleido specialų leidinį supaprastinta kalba (ang. Easy to Read).
2024/04/22

Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D. „Vitamin...
2024/04/22

„Galinta“ įmonių grupei – 14,8 mln. eurų injekcija

„Citadele“ bankas ir viena didžiausių grikių kruopų, dribsnių, ryžių bei kitų kruopų gamintojų ir prekybininkių Baltijos šalyse, įmonių grupė „Galinta“, susitarė dėl 14,8 mln. eurų finansavimo. Lėšos  bus...