Ekologinis ūkis: vizijos ir realybė

Patyrė fiasko

Apie paramos stygių ekologinei žemdirbystei, dėl kurios Lietuvoje mažės ekologiniai plotai, buvo kalbama ne vienerius metus. Tačiau, pasak ekologų, ŽŪM to išgirsti nepanoro. Ministerijai atrodė, kad ekologiškai dirbamos žemės plotai didės, todėl vizijoje buvo iškelti ambicingi tikslai: ekologiškai dirbamos žemės plotus iki 2027-ųjų padidinti 13 proc., o iki 2030-ųjų – 15 proc. Tačiau ŽŪM užmačios patyrė fiasko, nes žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatai parodė, kad ekologinio ūkininkavimo plotai sumažėjo 14 proc.

Dabartinę situaciją vertinantis Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Mindaugas Petkevičius neįžvelgia jokio proveržio – reikalai klostosi priešingai – numatyta siekiamybė neatitinka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatytų priemonių didinti ekologinių ūkių plėtrą. „Nors ŽŪM rugpjūčio pradžioje paskelbė, kad peržiūri ekologinio ūkininkavimo paramos sistemą ir pateikė pasiūlymus SP keisti, esame įsitikinę, kad šie kosmetiniai pasiūlymai ekologinių ūkių ir plotų mažėjimo nesustabdys. Todėl šiems pateiktiems pasiūlymams nepritariame“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino M. Petkevičius.

Nepavydėtina situacija

Kai kurie ekologinę žemdirbystę vystantys ūkininkai pavasarį, kai vyko žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, dar nebuvo priėmę sprendimo dėl tolimesnės veiklos, nes turėjo sertifikuoti produkciją, kad galėtų įgyvendinti įsipareigojimus pirkėjams ir užbaigti sezoną. Tačiau dabar kai kurie jau traukiasi iš šios veiklos, kai kurie – dar lūkuriuoja, nes viliasi, kad ŽŪM įsiklausys į socialinių partnerių, turinčių patirties tokioje žemdirbystėje, pasiūlymus, kurie bent iš dalies padėtų išgyventi ekologiniams ūkiams.

LEŪA pirmininkas ŪP papasakojo, kodėl ekologiniai ūkiai atsidūrė tokioje situacijoje. „Atsižvelgus į 2016–2022 m. laikotarpio duomenis, Lietuvoje ekologinių kviečių supirkimo kainos išliko panašios, o įprastinių – nuolat augo. Išimtis pastebima tik 2022 m., kai visos kainos buvo žymiai pakilusios dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Todėl per visą šį laiką ekologinių ir įprastinių kviečių supirkimo kainų skirtumas nuosekliai mažėjo (nuo 93 proc. iki 21 proc.). Per pirmąjį šių metų pusmetį bendras kainų atotrūkis buvo mažiausias per visą laikotarpį, o birželį siekė vos 11 proc. Iš dalies tai lėmė perkamosios galios ir ekologinės produkcijos paklausos sumažėjimas visoje Europoje, kuris gali tęstis neapibrėžtą laiką“, – pirmąjį argumentą pateikė M. Petkevičius.

Didėja atotrūkis

LEŪA pirmininkas vardijo ir kitas priežastis. Tai – gaunamas derlius. Ekologiniuose ūkiuose jis vidutiniškai yra bene perpus mažesnis nei chemizuotuose ūkiuose. Kodėl? Todėl, kad šie gali naudoti pažangias ir nuolat tobulinamas augalų apsaugos priemones, trąšas ir kitas medžiagas derlingumui užtikrinti, skirtingai nuo ekologinių ūkių, kuriems priemonių pasirinkimas ir naudojimas yra ribotas, o veiklos reikalavimai – kasmet vis labiau griežtinami. Dėl to ekologiniams ūkiams nėra realu padidinti derlingumo rodiklių ir jų atotrūkis nuo įprastinių chemizuotų ūkių ateityje tik didės. Tik esant labai geriems orams ekologiniai ūkiai gali užauginti didesnį derlių. Be to, ekologiniai ūkiai savo sėjomainoje naudoja gerokai didesnę vasarinių kultūrų dalį, o vasarinės kultūros yra dar labiau jautrios klimato sąlygoms nei žiemojančios. Todėl ekologiniai ūkiai yra labiau ekonomiškai pažeidžiami nei įprastiniai ūkiai.

„Kaip rodo viešai prieinami duomenys, ekologiniai ūkiai augindami kviečius 2016–2022 m. laikotarpiu vidutiniškai gavo 49 Eur/ha mažesnes pajamas (įskaitant ekologines išmokas) nei kiti. Išskirtiniai yra 2019–2020 m., per kuriuos ekologiniams ūkiams pavyko pasiekti didesnį derlingumą dėl išskirtinai gerų oro sąlygų. Praėjusių metų situacija ekologiniams ūkiams buvo ypač prasta, nes pajamų skirtumas pasiekė 428 Eur/ha. Modeliuojant šių metų ūkių pajamas ir skaičiavimus grindžiant statistiniais derlingumo vidurkiais, šiandien žinomomis produkcijos pardavimo kainomis, kurios yra dar labiau sumažėjusios, bei pasikeitusia išmokų sistema pagal SP, pajamų skirtumas sieks 395 Eur/ha ekologinių ūkių nenaudai (įskaitant ekologines išmokas)“, – akcentavo M. Petkevičius.

Kainos sparčiai mažėja

Beje, anot ŪP pašnekovo, įprastiniai ūkiai gali fiksuoti užaugintos produkcijos kainas metus ar daugiau į priekį, kai ekologiniams ūkiams to padaryti jau beveik neįmanoma ir jų pajamos priklauso nuo tuo metu esančių produkcijos supirkimo kainų. Statistika rodo, kad ekologinės produkcijos kainos sparčiai mažėja. Šią tendenciją lėmė sumažėjusi vartotojų perkamoji galia. Daugumoje Europos šalių vartotojai COVID-19 pandemijos metu ir po jos ėmė rečiau rinktis ekologiškus produktus ir perėjo prie pigesnių alternatyvų. Tai ypač turėjo įtakos didesniems gamybiniams ekologiniams ūkiams, kurie šiandien nebegali dėl sumažėjusios paklausos eksportuoti savo produkcijos.

Iš rinkos traukiasi ir ekologiniai pieno ūkiai, nes žalio pieno, parduodamo iš ekologinių ir įprastų ūkių, kainų skirtumas kasmet nuosekliai mažėjo: nuo 25 proc. 2018 m. iki 8 proc. 2022 m. Duomenys rodo, kad dar 2016 m. ekologiniai ūkiai gaudavo 219 Eur daugiau pajamų už pieną iš vienos pieninės karvės nei įprastiniai ūkiai, o pernai situacija jau buvo drastiškai pasikeitusi įprastinių ūkių naudai – ekologinių ūkių pajamos iš vienos karvės tapo mažesnės net 806 Eur.

Apribojo išmoką

„Šiandien ekologiniai ūkiai gali gauti 198 Eur/ha dydžio išmoką už daugiamečių žolių ir pašarinių kultūrų auginimą, jei laiko ir sertifikuoja gyvulius. Tai 22 Eur daugiau nei 2016–2022 m. programos metais. Nors ši išmoka yra padidinta, padidėjimas niekaip nekompensuoja didėjančios prarajos tarp ekologinių ir įprastinių ūkių pajamų iš pienininkystės. Modeliuodami šių metų pienininkystės ūkių pajamas matome, kad įprastiniai ūkiai už žalią pieną generuos apie 530 Eur daugiau už vieną karvę nei ekologiniai ūkiai“, – redakcijai kalbėjo M. Petkevičius.

LEŪA, siekdama spręsti ekologinių ūkių plėtros problemas Lietuvoje, liepą ŽŪM pateikė siūlymus, kaip reikėtų stabilizuoti esamą situaciją. „Įdomiausia, kad pradėjus domėtis, ar bus rengiamas posėdis dėl rimtesnių problemų, kurių sprendimui reikėtų keisti SP, ŽŪM įsivyravo tyluma. Ministerija kaip pagrindinius visiems socialiniams partneriams pateikė keleto neesminių problemų sprendimo būdus, ignoruodama svarbius asociacijos siūlymus“, – nuostabos neslėpė M. Petkevičius.

Jis paminėjo, kad dabartinis metas ekologams yra labai svarbus – jie turi apsispręsti, ar tęsti ekologinę gamybą, ar ne. Visa tai priklausys nuo ŽŪM pozicijos.

Atsisako dalies ekologinių plotų

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 98, 2023 m. rugsėjo 2 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys ir redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.