Ashburn +11,2 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024
Ashburn +11,2 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024

Mokesčių poveikis ekonomikai – kaip pasiekti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika?

2024/02/03


Europa ginkluojasi. Iki šiol daugiau negu 3 proc. BVP gynybai skyrė tik dvi NATO narės – JAV ir Graikija. 2023 m. abi šias šalis aplenkė Lenkija, savo išlaidas gynybai padidinusi nuo 2,4 iki net 3,9 proc. BVP. Lietuvoje augimas kuklesnis – nuo 2021 m. buvusių 1,97 proc. 2023 m. išlaidos gynybai išaugo iki 2,54 proc. BVP. Nors tai yra penktas didžiausias rodiklis tarp visų NATO šalių, bet, užimdami tokią geografinę padėtį ir turėdami tokius kaimynus, mes neabejotinai galime (ir turime!) padaryti daugiau.

Vis dėlto, visiems sutinkant, kad ir galime, ir turime padaryti daugiau, ne visi sutinka, kaip tas „daugiau“ turėtų būti finansuojamas. Vieni tvirtina, kad geriausia yra pasiskolinti, kiti – paimti iš turtingųjų, treti – iš verslo, dar kiti siūlo padidinti PVM. Ir čia susiduriame su dilema – papildomų mokesčių sau niekas nenori, bet gynybai pinigų reikia. Tad koks gi būtų tas „geras“ mokestis, kurį įvedus ir vilkas būtų sotus (Lietuva apginkluota), ir avis sveika (papildomas mokestis kuo mažiau pakenktų šalies ekonomikai).

Kokie yra galimi mokesčių variantai? Daugiausia diskutuojama apie trijų mokesčių didinimą: įmonių pelno mokesčio, kuris šiandien siekia 15 proc., PVM (šiandien 21 proc.) arba gyventojų pajamų mokesčio (šiandien 20 proc.).

Didesnis įmonių dalijimasis pelnu – mažiausiai skaudus sprendimas

Iš visų šių trijų mokesčių rūšių mažiausią žalą ekonomikai daro įmonių pelno mokestis. Ir tikrai ne todėl, kad juo yra apmokestinamos įmonės. Jis yra mažiausiai žalingas šalies ekonomikai todėl, kad dėl jo paprastai nepakyla kainos ir nesumažėja įmonių parduodamų prekių kiekis. Taigi įmonės gamina tiek pat, kiek gamino lig šiol, vartotojai perka tiek pat, kiek pirko lig šiol, kainos irgi yra tokios pačios, kokios buvo lig šiol. Vienintelis skirtumas yra tas, kad dabar mažesnė įmonių pelno dalis lieka pačioms įmonėms. Taigi galima tikėtis mažesnių dividendų ir... turbūt investicijų. Mažesnės investicijos, aišku, nėra gerai, bet, turint galvoje, kad papildomu mokesčiu investuojama į karo prevenciją, jos turbūt gali būti pateisinamos. Maža to, jeigu bent dalis Lietuvos išlaidų gynybai nusėstų būtent Lietuvos įmonėse, šie ir su jais susiję verslai greičiausiai netgi didintų investicijas. Taigi didesnis dalijimasis pelnu gali tiesiog perskirstyti išteklius tarp įvairių įmonių ir būti ne tik nekenksmingas, bet netgi ir sveikintinas.

PVM mokesčio didinimas – vilkas sotus, tačiau nuostolis šalies ekonomikai pats didžiausias

Kitas mokestis, PVM, kuris dar vadinamas vertės mokesčiu, tiesiogiai veikia parduodamos prekės kainą. Ne, prekės kaina praktiškai niekada nepakils tokiu pat dydžiu, kokiu bus padidintas PVM. Taip galėtų nutikti tik labai specifinėms prekėms, kurių nuperkamas arba pagaminamas kiekis nepriklauso nuo kainos, pvz., vieninteliai vaistai nuo tam tikros lėtinės ligos – juk jiems pabrangus vis tiek jais gydysiesi, o kainai nukritus neimsi vartoti daugiau vien todėl, kad jie dabar pigesni. Visų kitų prekių paklausa priklauso nuo kainos, tad, nors jų kainos ir išaugtų padidinus PVM, gamintojams niekada neapsimokėtų vartotojams perkelti viso PVM dydžio. Sakysite, o kas trukdo? Ne, tikrai jau ne noras padėti vartotojams. Trukdo tai, kad kitoms sąlygoms išliekant nepakitusioms, prekės kainą padidinus visu mokesčio dydžiu, parduodamų prekių kiekis sumažėtų tiek, kad gamintojams paprasčiausiai labiau apsimokėtų dalį mokesčio sumokėti patiems ir parduoti daugiau. Bet grįžkime prie mokesčių. Padidintas PVM padidintų prekių kainas ir sumažintų gaminamus bei parduodamus kiekius: įmonės mažiau pagamintų ir gautų mažesnį pelną, o vartotojai mažiau nusipirktų, brangiau mokėtų ir mažiau lėšų pasiliktų taupymui. Dar daugiau, nuostolį patirtų ne tik gamintojai ir vartotojai, bet ir visa šalies ekonomika, nes tam tikra prekių dalis apskritai nebebūtų gaminama ir parduodama. Sakysite, kodėl tada toks blogas mokestis apskritai yra siūlomas? Vienintelė teigiama šio mokesčio savybė yra ta, kad jo padidinimas leistų į biudžetą surinkti didesnes pajamas negu tuo pačiu procentiniu punktu padidintas pelno mokestis. Taigi vilkas būtų sotus, tačiau avis nelabai sveika.

Didesnis GPM – gal, bet tik aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams

Jeigu būtų padidintas gyventojų pajamų mokestis, mažėtų gyventojų pajamos. Mažėjant pajamoms, mažėtų vartotojų perkamoji galia ir perkamų prekių kiekis (paklausa). Mažėjant paklausai, greičiausiai mažėtų gamyba ir trauktųsi šalies ekonomika, kas vėlgi rodo nelabai sveiką avį. Vis dėlto čia paminėtini du aspektai. Pirma, neigiamas didesnio pajamų mokesčio poveikis labai priklauso nuo to, kam toks mokestis būtų taikomas. Didesnio pajamų mokesčio poveikis būtų toks, kaip apibūdinta, jį taikant visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, taip pat jeigu gyventojai vartotų daugiausia vietos gamintojų prekes, o įmonės didžiąją dalį savo gaminių parduotų šalies viduje. Bet jeigu pajamų mokestis būtų didinamas tik aukštas pajamas gaunantiems ir reikšmingą savo pajamų dalį sutaupantiems gyventojams, jo neigiamas poveikis ekonomikai nebūtų toks didelis. Tikėtina, kad reikšmingą savo pajamų dalį taupymui ir investavimui skiriantys gyventojai tiesiog atidėtų mažiau lėšų taupymui ir arba apskritai nesumažintų vartojimo, arba vartotų mažiau prabangos prekių, kurių bendra paklausa ekonomikoje nėra labai didelė. Antra, neigiamo pajamų mokesčio poveikio gamybai šalis gali apskritai nepajusti, jeigu dėl padidėjusio mokesčio vartotojai mažins ne vietinių, o iš užsienio importuojamų prekių vartojimą. Trečia, jeigu vietos gamintojai gamina visu savo pajėgumu ir eksportuoja tokią reikšmingą produkcijos dalį, kad vietinė rinka jiems nėra labai svarbi, vietos paklausos sumažėjimas taip pat gali neturėti didesnio poveikio gamybai ir netgi padidinti eksportą.

Taigi norint, kad gyventojų pajamų mokesčio didinimas ir pasotintų vilką, ir paliktų avį sveiką, reikia labiau apmokestinti tik aukštesnių pajamų gyventojus, kurie vartoja daugiau užsienio gamintojų arba eksportuojamos produkcijos. Deja, tokio tikslaus mokesčio receptą surasti ir įgyvendinti nėra taip lengva.

Apibendrinant – PVM didinimas būtų turbūt mažiausiai taikli ir didžiausią žalą šalies ekonomikai daranti gynybos finansavimo priemonė. Taip, padidinus PVM būtų galima surinkti didelę sumą pinigų, tačiau nukentėtų visi, o labiausiai – skurdžiausiai gyvenantys. Mažiausią poveikį ekonomikai padarytų padidintas pelno mokestis, tačiau surenkama lėšų suma būtų mažesnė (vis dėlto problemą spręstų pelno mokesčio pakėlimas didesniu procentiniu punktu). Padidinto gyventojų pajamų mokesčio poveikis labiausiai nevienareikšmis. Jis būtų taiklus ir mažai žalingas apmokestinus tik tuos, kurie uždirba daugiau. Bet kad abudu „geresni“ mokesčiai veiktų, pirmiausia reikia įmonių ir gyventojų supratimo, kam jie skirti, ir sąmoningumo juos sumokėti.

 

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja dr. Vaiva PETRYLĖ

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/04/25

Buvęs miestietis žemės ūkyje – kaip žuvis vandenyje

Kėdainių r. Vermenos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) karvės – vienos produktyviausių šalyje. Per dieną duoda vidutiniškai po 34 litrus pieno. „Karvė gali suėsti daug kokybiško pašaro, tačiau neduos daug baltyming...
2024/04/25

Europos Parlamentas supaprastino žemės ūkio politikos reikalavimus

Trečiadienį europarlamentarai patikslino ES bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas, kurios sumažina administracinę naštą žemdirbiams ir leidžia lanksčiau taikyti taisykles.
2024/04/25

Topinambų gumbai rūgsta stiklainiuose, o lapai džiūsta arbatėlėms

Iš tiesų džiugu, kai atsiranda į užsienio šalis išvykusių ir ten ilgokai gyvenančių lietuvių, kurie prisipažįsta: „Kai gyvenau Lietuvoje, skaičiau „Ūkininko patarėją“. Viena iš jų – Austrijoje, T...
2024/04/25

Sodininkai nuostolius skaičiuoja milijonais

Balandžio viduryje staiga kritusi oro temperatūra, gausus ir šlapias sniegas bei kruša daliai Europos sodininkų gal ir nebuvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, tačiau jau dabar aišku, kad dalies derliaus išgelbėti...
2024/04/25

Pamaryje siuvami gaminiai pasiekia ir Ukrainos karius

Monikos Dobrovolskytės karjera galbūt galėjo prasidėti vienoje iš sostinės veterinarijos klinikų, bet ji pasuko pamario link. Mergina nėrė į turizmo verslą Ventėje, kur daugiau nei 10 metų siūlo iškylas laivais ir apgyvendinimo pasla...
2024/04/25

EP patvirtino taisykles dėl pakartotinio pakuočių naudojimo ir perdirbimo

Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama, kad ES rinkoje pakuotės taptų tvaresnės ir jų būtų naudojama mažiau. Taisyklėse, dėl kurių preliminariai susitarta su ES Taryba, numatytas pakuočių atliekų kiekio mažinimo...
2024/04/24

Pajamų deklaravimui liko vos savaitė: dažniausiai užduodami klausimai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamas privalantiems deklaruoti gyventojams tai padaryti liko savaitė. Pajamų mokesčio deklaracijas pateikti jie turi iki gegužės 2 d. Šiuo metu pareigą atliko apie 69 proc. privalančiųjų d...
2024/04/24

Vienas „Vičiūnų“ vadovų: verslo Rytuose pardavimo kaina nėra džiaugsminga

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po beveik dvejus metus trukusio proceso pagaliau pardavus verslą Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose N...
2024/04/24

Kova su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje: EK įžvalgos

Šiandien Komisija paskelbė Direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos (NPP) įgyvendinimo maisto tiekimo grandinėje ataskaitą. 2019 m. priimta vadinamąja apsaugos nuo NPP direktyva draudžiama 16 praktikų, kurios gali turėti žalingą povei...