Ekonomistai: šiemet dar gali būti defliacinių mėnesių

„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, tai priklausys nuo geopolitinės situacijos, JAV muitų politikos ir energetikos kainų. 

„Šio mėnesio infliaciją pakankamai stipriai įtakojo Izraelio–Irano konfliktas ir tai, kad mes keletą dienų matėme pakankamai ryškų naftos kainų augimą. (...) Bet manau, kad tą mėnesio infliaciją pakankamai lėmė sezoniškumas, nes daug atostoginių prekių pabrango ir tas pats Izraelio–Irano konfliktas“, – BNS antradienį sakė A. Izgorodinas. 

„Defliacijos tikimybė yra, bet su sąlyga, kad mes matysime kažkokį ženklesnį energetikos kainų kritimą finansų rinkose“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad gegužę fiksuota defliacija dar gali pasikartoti šią vasarą. 

„Gali tai (defliacija – BNS) pasikartoti liepos, rugpjūčio mėnesiais. Paprastai per visus tris vasaros mėnesius mes matome mažą kainų korekciją. Tai būna susiję su sezoniniais veiksniais: drabužių, kai kurių maisto produktų kainos būna sumažėję. Tai mes tą iš dalies ir matėme birželio mėnesį, bet sparčiau brangusios paslaugos kėlė bendrą infliacijos rodiklį“, – BNS antradienį sakė N. Mačiulis.

Infliacija stabilizavosi

„Swedbank“ ekonomistas sako, jog kainų augimas stabilizavosi, o infliaciją didino sparčiau brangusios paslaugos. 

„Tikėtina, kad buvo kažkoks trumpalaikis, vienkartinis kainų šuolis. Žiūrint bendras tendencijas mes matome, kad po metų pradžioje įsibėgėjusios infliacijos dabar kainų augimas stabilizavosi. Apskritai, per birželį (palyginti su geguže – BNS) visų prekių kainos sumažėjo 0,1 proc., o būtent bendrą infliaciją kėlė tik sparčiau brangusios paslaugos“, – BNS kalbėjo N. Mačiulis.

A. Izgorodino nuomone, birželio metinės infliacijos rodiklis – 3,7 proc. – rodo, kad gali mažėti vartojimas. 

„Gera žinia, kad gyventojų perkamoji galia toliau kyla, bet kyla pakankamai nežymiai ir toks infliacijos rezultatas šiek tiek pavojingas vartojimui“, – sakė A. Izgorodinas.

Jis teigė matantis metinės infliacijos stabilizavimą prekių ir paslaugų segmentuose – prekių infliacijos stabilizavimasis rodo, kad metų pradžioje padidinti kai kurie mokesčiai ir akcizai jau yra įskaičiuoti į infliaciją. 

„(Metinė – BNS) paslaugų infliacija taip pat yra stabili, bet ji yra stabiliai aukšta – siekia beveik 6 proc., kas reiškia, kad šiemet apie pusė minimalios algos augimo buvo tiesiog automatiškai perkelta ant vartotojų pečių“, – BNS aišikino A. Izgorodinas.

„Gerai, kad infliacija stabilizuojasi, blogai – kad tiek prekių, tiek paslaugų infliacija stabilizavosi pakankamai aukštame lygyje ir laibai aiškiai matosi, kad infliacija iš tiesų kandžiojasi“, – pridūrė jis. 

Pasak Valstybės duomenų agentūros, vartojimo prekių kainos per mėnesį – birželį palyginti su geguže – sumažėjo 0,1 proc., paslaugų – padidėjo 1,2 proc., per metus – atitinkamai augo 2,7 proc. ir 5,9 procento..

Kinijos eksporto veiksnys

A. Izgorodinas teigė manantis, kad antras pusmetis kalbant apie prekių infliaciją turėtų būti gerokai ramesnis. Anot jo, tai gali lemti JAV paskelbti importo tarifai Azijos šalims, dėl ko Kinijos gamintojai ieškos galimybių parduoti savo produkciją Europoje. 

„Labai panašu, kad nuo rudens prekių infliacija gali sulėtėti dėl Kinijos prekių antplūdžio į Europą. Jau pirmi požymiai matosi, nes Kinijos eksporto augimas į Europą lieka stabilus, kai į Ameriką jis krenta tokiu pat greičiu, kaip kovido metu“, – BNS teigė ekonomistas.  

Tuo metu paslaugų infliacija, pasak jo, šiemet keistis neturėtų. 

Greta galinčios atpigti naftos, Kinijos eksporto kaip sąlygą infliacijos mažėjimui N. Mačiulis mato ir JAV dolerio atžvilgiu galintį sustiprėti eurą. 

„Likusį pusmetį apskritai kai kurių kainų mažėjimą gali lemti stipresnis euras ir atpigusi nafta bei toliau mažėjančios Kinijos eksporto kainos“, – BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas.

„Čia yra labai svarbus veiksnys, būtent daugiau negu dešimtadaliu dolerio atžvilgiu pabrangęs euras mažina importuojamos produkcijos kainą“, – pridūrė jis. 

Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, kad mėnesio infliacija birželį – palyginti su geguže – siekė 0,3 proc., metinė – birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – 3,7 proc., o vidutinė metinė  – 2,3 procento. 

Autoriai: Domantas Bronušas, Giedrius Gaidamavičius

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.