Ashburn +11,6 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +11,6 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Ekoschemos: daugiau mįslių nei aiškumo

2021/10/21


Iki savaitgalio Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iš socialinių partnerių laukia siūlymų, kaip būtų galima tobulinti prieš savaitę svarstymui pateiktą ekoschemų modelį, pagal kurį žemdirbiai, labiau prisidėję prie aplinkos išsaugojimo, 2023–2027 metais galėtų tikėtis didesnių piniginių išmokų. Tačiau ūkiškos visuomenės atstovai tikina, kad ŽŪM viešam svarstymui pateiktas ekoschemų modelio projektas yra pernelyg neaiškus, kad per savaitę būtų galima jį išsamiai išanalizuoti ir pateikti savus pataisų siūlymus.

Daugiau pastangų – daugiau pinigų

Būsimame finansiniame laikotarpyje ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų turi būti skirta tvariam ūkininkavimui, aplinkos tausojimui. Tad ŽŪM prioritetų sąraše – užmačios gerinti vandens kokybę, saugoti dirvožemį, atkurti kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, švelninti poveikį klimato kaitai, rūpintis gyvūnų gerove. Šiuos prioritetus lėmė būsimame paramos laikotarpyje atsiradęs žaliasis kursas bei strategija „Nuo lauko iki stalo“.

Ekoschemos numato, kad ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kurių veikla pranoks bazinius aplinkosaugos reikalavimus, už šias papildomas pastangas ūkininkauti tvariau gaus balų ir atitinkamai papildomų išmokų už ūkio hektarus, kuriuose tokią veiklą vykdo.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Ekoschemos žemdirbiams bus pasirenkama priemonė, norint labiau prisidėti prie žaliojo kurso tikslų ir papildomai už tai gauti išmokų. Dalyvaujantieji kompleksinėse ekoschemose privalės surinkti minimalią dalį taškų, kurie suteikiami už trijų tikslų – vandens išsaugojimo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio gerinimą – siekimą. Išmokos būtų mokamos tik už tuos hektarus, kurie dalyvauja schemose. Be to, kompleksines ekoschemas (taškų sistemą) numatoma taikyti tik ariamojoje žemėje. Gyvulininkai galėtų jomis pasinaudoti tais atvejais, jei ūkis mišrus. Ekologinį ūkininkavimą numatoma remti iš kaimo plėtros lėšų, pirmajame kaip ekoschema lieka perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo. Sodininkystėje, uogininkystėje ir daržininkystėje ekoschemos bus taikomos sodų ir uogynų tvarkymui gamtai palankiu būdu bei tausojančioji vaisių ir daržovių programa. Taip pat – ariamos žemės keitimas pievomis, pievų ir šlapynių priežiūra, aukštesni gyvūnų gerovės standartai.

Kompleksinės ekoschemos ariamose žemėse galėtų būti tokios: aukštesnio standarto sėjomaina, tarpinių pasėlių auginimas, daugianarių pasėlių auginimas ar įsėlis, sertifikuotos sėklos naudojimas, kraštovaizdžio elementų priežiūra, augalų juostos, migruojančių paukščių apsauga ir jų daromos žalos prevencija, neariminė žemdirbystė ar tiesioginė sėja.

Laiko – per mažai

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti žemdirbių asociacijų vadovai apgailestavo, kad jų pagalbos nebuvo prašyta nei rengiant ekoschemas, nei jas koreguojant po liepą įvykusio pirminio jų pristatymo. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad didžiausias kilęs klausimas, – ar įgyvendinant ekoschemas ŽŪM sugebės užtikrinti, jog neblogėtų žemdirbių finansinė padėtis. Deja, kol kas tiesaus atsakymo nėra. Tuo metu ūkininkai jau svarsto, ar verta prisiimti kokius nors įsipareigojimus, kai nežinai, ar gausi išmokas.

„Kol kas dar nespėjome išsamiai išanalizuoti ekoschemų modelio projekto, nes buvo labai mažai laiko, o neaiškumų pateiktame projekte – labai daug“, – ŪP tvirtino I. Hofmanas, pastebėdamas, jog dar liepą ŽŪM buvo pristačiusi žemės ūkio naudmenų geros agrarinės aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų metmenis, kuriuose nebuvo nieko konkretaus, bet nieko konkretaus nėra ir dabar, juos pristačius kartu su ekoschemomis. Neaišku, kaip juos reikės įgyvendinti. O neįgyvendinus GAAB reikalavimų žemdirbys iš viso negaus jokių išmokų. Panašiai ŪP tvirtino ir LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius. Pasak jo, aiškėja, kad maždaug pusė deklaruojančiųjų pasėlius ateityje neatitiks GAAB reikalavimų, o jų prisitaikymui prie kardinalių pokyčių laiko iki 2023 metų – labai striuka.

„ŽŪM palieka labai mažai laiko. Apie ekoschemas kalbama nuo 2018 m., o ŽŪM viską daro paskutinę minutę, kai beveik nebelieka laiko projektų analizei, vertinimui ir siūlymams rengti“, – įsitikinęs LŪS vicepirmininkas I. Hofmanas.

Pasak jo, iš ŽŪM jie lauktų ne tik aiškesnio ekoschemų modelio praktinio taikymo išaiškinimo, bet ir terminų, sąvokų, kurios yra naudojamos ekoschemų modelyje, paaiškinimų.

Devyni vilkai vieną bitę pjauna

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus pavaduotojo Eimanto Pranausko nuomone, ekoschemų pristatymą ŽŪM galėjo pradėti nuo joms skirto pinigų krepšelio. Deja, ministerijos pateiktoje medžiagoje nenurodyta nei tam numatytų lėšų suma, nei plotas, kuriam jos būtų skiriamos. Tad tenka skaičiuoti patiems. Tiesioginėms išmokoms 2023 metams skiriami 587 mln. Eur. Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą ekoschemoms turi būti atriekta ne mažiau kaip 25 proc. šių pinigų – 147 mln. Eur. ŽŪM siūlo 21 ekoschemos sistemą ir dalis šių pinigų turės būti skirta tik ūkiams, kurie nuspręs pereiti prie ekologinio ūkininkavimo.

„Tarkime, jog ekologinio ūkininkavimo plotas būsimo laikotarpio pabaigoje padvigubės, o dėl aktyvaus šio ūkininkavimo būdo propagavimo visi pretendentai nuspręs pradėti perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo jau 2023 metais. Šių metų pasėlių deklaravimo duomenimis, ekologiniai ūkiai užėmė beveik 250 tūkst. ha. Darykime prielaidą, kad visi pereinantys prie ekologinės gamybos užsiims tik javų auginimu, už kurį jiems būtų mokama 280 Eur/ha išmoka (už daržoves, vaisius, uogas, vaistažoles numatyta 652 Eur/ha išmoka). Tokiu atveju, perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo paremti 2023 metais reiktų 70 mln. Eur. Likusioms 20 ekoschemų liktų 77 mln. Eur. Vidutinė ekoschemų išmoka siektų 29 Eur/ha“, – skaičiavo E. Pranauskas.

Pasak jo, skaičiuojant kokį maksimalų tarpinių kultūrų plotą, o numatoma 130 Eur/ha išmoka, būtų galima paremti panaudojus visą ekoschemoms likusių 77 mln. Eur sumą, gautume 592 tūkst. ha arba šiek tiek daugiau negu penktadalį šiuo metu deklaruojamų naudmenų plotų. O kur dar likusios 19 ekoschemų? Be to, ekoschemos išmokomis remiamą plotą gali padidinti negamybiniai kraštovaizdžio elementai, kurių plotams, tikėtina, bus taikomi papildomi perskaičiavimo koeficientai. Todėl vidutinė ekoschemos išmoka už ha dar labiau sumažės.

Paskutinės nakties sindromas

LŪS pirmininko R. Juknevičiaus nuomone, Lietuvoje ekoschemos turėtų būti siūlomos tokios, kad bet kuris ūkininkas, nepriklausomai nuo to, kokią šaką vysto, turėtų rasti sau tinkamą ekoschemą. Jei tokių nebus, galima laukti skundų gal net ir Europos Teisingumo teismui dėl to, kad Lietuva neužtikrino galimybių ūkininkui, kuris norėjo prisidėti prie žalinimo, bet negalėjo, nes pagal jo vystomą šaką nėra numatyta ekoschema.  Be to, kyla abejonių, ar ŽŪM pasiūlytos ekoschemos bus patrauk­lios ūkininkaujantiems. Ūkininkai rinksis tik tas ekoschemas, kurios jiems nebus labai nuostolingos, o ekoschemų siūlomi pinigai turėtų kompensuoti patiriamas išlaidas.

„ŽŪM savo ekoschemų viziją formavo beveik metus – nuo praėjusių metų gruodžio ir, kaip studentas, ruošdamasis egzaminui paskutinę naktį, ją svarstymui pateikė vos ne paskutinę akimirką, – pastebėjo R. Juknevičius. – Visą tą laiką tikinom, kad diskusiją reikia pradėti kuo anksčiau, nes būtina pasiskaičiuoti, kiek visa tai kainuos ūkininkaujantiems, tačiau visus metus tai nebuvo daroma, nors kitose šalyse būtent taip buvo elgiamasi – kas apsimoka ir kaip toliau daryti tarėsi žemdirbiai, mokslininkai ir politikai. Tik taip galima sukurti gyvybingą produktą. Ar šis dokumentas Lietuvoje bus gyvybingas – sunku spręsti. Nyderlanduose, iš kur Lietuva „pasiskolino“ ekoschemų modelį, jis buvo daug tobulinamas, atsižvelgiant į mokslininkų, praktikų pastabas. Taip reikėtų daryti ir Lietuvoje.“

LŪS pirmininkas neslėpė – gali būti, kad Lietuvos ekoschemų modelis Europos Komisijai bus pateiktas metų pabaigoje dar labai „žalias“ – neužbaigtas ir neišdiskutuotas bei praktikoje nepatikrintas – vos ne juodraštis, nes truks laiko diskusijoms.

Pasigenda skaidrumo

Tai, kad ŽŪM pateiktas ekoschemų modelio projektas „veltas priveltas“, ŪP tvirtino ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė. Pasak jos, dabar ŽŪM pristatytas projektas labai jau panašus į tą, kuris žemdirbių bendruomenei buvo pristatytas ir vasarą. „Šis projektas – tikimybių teorija, kurios ūkininkas niekaip nesugebės perprasti ir įgyvendinti“, – įsitikinusi D. Karalevičienė.

Pasak jos, susidaro įspūdis, kad norima tiesiog atimti iš ūkininkų papildomas išmokas. Mat jos bus skiriamos pagal surinktus balus. Kaip juos susiskaičiuoti pačiam ūkininkui – neaišku, esą tai už jį padarys kompiuterinė sistema, kai ūkininkas deklaruos pasėlius. „Bet ūkininkas deklaracijas pildo tuomet, kai jau viskas pasėta. Tad, jei deklaruojant pasirodys pranešimas, kad kažkas negerai, tai kaip reikės klaidą ištaisyti, kai visi laukai jau ne tik užsėti, bet ir augalai juose sudygę?“, – retoriškai klausė D. Karalevičienė.

LNŽNA vadovės pastebėjimu, neaiškumų kyla ir panagrinėjus kai kurias kitas išmokų sąlygas, numatytas ekoschemų modelio projekte. Pagal jį išmokų turėtų sulaukti ir reikiamai tvarkantieji galulaukes, pavyzdžiui, jose sandėliuojantys iš laukų surinktus akmenis. Bet kaip būtų tuo atveju, jei šie akmenys be ūkininko žinios per naktį kažkur dingtų?

„Tokio „briedo“ kaip gyva nesu mačiusi. Kalbėjausi su savivaldybėse dirbančiais žemės ūkio specialistais, tačiau ir šiems ekoschemų modelio projektas yra sunkiai suprantamas. Todėl kyla įtarimų, kad norima padaryti viską, kad ūkininkai negautų jokių papildomų išmokų. Gal atsiras kokia grupė, kuriai bus uždegta „žalia šviesa“, ir jie žinos, kaip pasinaudoti išmokomis, o visi kiti – liks be jų“, – tikino D. Karalevičienė.

Nepraranda vilčių

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas, ŪP kalbintas po nuotolinio susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku bei ŽŪM specialistais, teigė turįs vilčių, kad ŽŪM siūlomas ekoschemų modelis dar pasikeis. „Sutarėme pradėti dalykinę diskusiją be jokių išankstinių nusistatymų ir nuostatų, vien tik argumentų kalba. Po ilgesnės pertraukos mums tai padaryti pavyko“, – atviravo A. Macijauskas.

Pasak jo, aptariant konkrečias ŽŪM siūlomas ekoschemas, beveik kiekvienai jie teikė siūlymus, kaip būtų galima ją dar patobulinti, kad ji būtų kaip galima naudingesnė žemdirbiams. Tad A. Macijauskas tikisi, kad į šiuos siūlymus bus atsižvelgta ir ekoschemų modelio projektas dar bus koreguojamas.

„Nuotoliniame susitikime aptarėme ir GAAB, ir valdymo reikalavimus (VR), kurie nuo 2023 metų labai keičiasi. Sutarėme, kad šie reikalavimai nebus didesni nei numatyta ES reglamentuose, nes dabar norima, kad Lietuvos žemdirbiai prisiimtų didesnius įsipareigojimus, nei yra reikalaujama pagal ES teisės aktus“, – aiškino LGAA vadovas, pastebėdamas, kad diskusijos kol kas negali būti labai produktyvios ir rezultatyvios, nes ŽŪM pateiktame ekoschemų modelio projekte nėra nurodyti visų išmokų dydžiai. Kai kur įrašyta, kad jie – skaičiuojami.

„Lietuvos žemės ūkis ir taip susiduria su didžiuliais išbandymais – išmokos yra bene pačios mažiausios ES, o reikalavimai, kuriuos dažnai kelia mūsų šalies valdžia – vos ne didžiausi ES, žemės ūkio intensyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių ES, todėl dar labiau grąžinti Lietuvos žemės ūkį atgal jau nelabai yra kur. Nebent būtų nuspręsta jo visiškai atsisakyti. Bet tai irgi ne tas kelias, kuriuo Lietuvai reikėtų eiti“, – tvirtino A. Macijauskas.

2021-10-21 ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS

Ekoschemos, Ignas Hofmanas, Raimundas Juknevičius

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...