Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Ekspertai: paversti urėdiją akcine bendrove prilygtų išnaikinti Lietuvos miškus

2024/01/29


Grėsmė Lietuvos miškams atsidurti verslo rankose yra labai reali. Miškų politika, orientuota į pelną ir konkurenciją medienos rinkoje yra tiesus kelias link dar spartesnio miškų kirtimo, tiksliau tariant – jų naikinimo. Žala gamtai, ekosistemos įvairovei yra nenuginčijama, o pokyčiai stabdyti nelegalius kirtimus būtini. Apie tai buvo diskutuojama ir spaudos konferencijoje su skirtingų sričių ekspertais, kurią paskatino visuomenės balsas ir paskelbta peticija siekiant nedelsti ir imtis veiksmų skubiai sustabdyti ir uždrausti miškų kirtimus plynai.

Problematika ir medienos tiekimo mastai šokiruoja

Šiuo metu net 71,7 proc. šalies miškų yra priskiriami ūkinės paskirties miškams, kurių tikslas nepertraukiamai išauginti ir tiekti kuo daugiau medienos. Net ir likusių saugomų miškų dalis nėra apsaugota nuo plynų, neteisingai atliekamų ir nelegalių kirtimų. Pastarųjų nesustabdo net LR prokuratūros pradėti tyrimai. „Miškų urėdijos valdymas ir tvarkymas turi atspindėti valstybės, žmonių interesą, visuomenės nuomonės turi būti paisoma“, – spaudos konferencijoje kalbėjo peticijos autorė Monika Jotautaitė.

Peticijų portale paskelbta peticija „Skubiai sustabdyti ir uždrausti miškų kirtimą plynai“ jau sulaukė didžiulio visuomenės palaikymo – daugiau nei 16 tūkstančių parašų.

Monika Jotautaitė atkreipė dėmesį į opią, tačiau nesprendžiamą problemą. Vyriausybės planas Valstybinę miškų urėdiją paversti akcine bendrove oficialiai įteisintų urėdijas traktuoti kaip pelno siekiančią įmonę, o ne valstybės saugotiną gamtos turtą. Peticija siekiama ir skubiai sustabdyti bei ištirti vykstančius galimai nelegalius kirtimus, uždrausti plynus kirtimus.

Deja, naujausios metų miškų reformos koncentruojasi į urėdijų ir girininkijų skaičiaus mažinimą: buvusios 42 urėdijos tapo 26 padaliniais, girininkijų skaičius nuolatos mažėja – nuo 474 vienetų 1997-aisiais m., 350 – 2014-aisiais m., iki vos 192 girininkijų šiandien.

Kova dėl Lietuvos miškų vyksta jau seniai

„Lietuvos valstybiniai miškai šiandien tapo keleto skirtingų interesų grupių pasipelnymo šaltiniu. Priimant reikšmingus sprendimus dėl visų mūsų turto – miškų naudojimo neatsižvelgiama į mokslininkų pasiūlymus, visuomenės nuomonę, jos poreikius bei valstybės interesus. Niekas neturi teisės sudaryti išskirtinių sąlygų grupei suinteresuotų asmenų naudoti miško išteklius savo reikmėms visuomenės bei valstybės sąskaita“, – pažymėjo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.

G. Kniukštos nuomone, urėdijų sunaikinimas buvo didelių neigiamų pokyčių Lietuvos miškuose pradžia. ,,Praėjus daugiau nei 6 metams po miškų valdymo reformos, galime atsakingai pareikšti, kad neskaidri ir nekompetentingai vykdyta miškų valdymo reforma deklaruotų tikslų nepasiekė, o miškų urėdijų sunaikinimas buvo ne tik didžiulė, bet ir nusikalstama veikla, kuriai įtaką padarė suinteresuoti stambiosios medienos pramonės atstovai“, – kalbėjo G. Kniukšta

Anot G. Kniukštos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pripažino, kad Miškų urėdijas LR Seimas panaikino neteisėtai. Dėl antikonstitucinių ir neteisėtų Seimo sprendimų apie 2000 miškininkų buvo priversti palikti darbą Lietuvos miškuose, šiuo metu sparčiai naikinamos girininkijos, girininkai atleidžiami iš darbo, valstybė ir toliau praranda sąžiningus, kompetentingus profesionalius miškininkus.

G. Kniukšta pažymėjo, kad norėdami išsaugoti Lietuvos miškus ateities kartoms, privalome atkurti suinteresuotų stambiosios medienos pramonės atstovų užsakymu sunaikintas miškų urėdijas ir girininkijas.

„Visiškai pritariame Peticijai ir jos siekiamiems tikslams. Kai įsikūrė sąjūdis 2017 metų pabaigoje, mes 2018 metų pavasarį surengėme Seime konferenciją, parodėme visuomenei, kaip atrodo mūsų miškai iš paukščio skrydžio, kaip atrodo plyni kirtimai. Mes nepritarėme reformai, daugybę metų buvo bandoma išdraskyti pelningai dirbusias urėdijas, kurios prižiūrėjo tam tikrose teritorijose miškus ir jie buvo tikrai gerai prižiūrimi. Tačiau Skandinavijos įmonė siekė įsigyti medieną iš vienos įmonės, nes pirkti medieną iš 42 urėdijų ir vienos yra labai didelis skirtumas. Taip buvo daroma labai daug metų, netgi buvęs Seimo pirmininkas yra viešai prisipažinęs, kad jam siūlė penkiaženklę sumą, kyšį, kad būtų pašalintas tuometinis generalinis urėdas. Ką tai sako? Kad kova dėl Lietuvos miškų vyko labai seniai, skandinavai matė didžiulius žaliavos rezervus Lietuvoje. Dabar dėl privačių supirkimų sąjungininkų, „Ikea“ jau turi tokį miško plotą, kuris prilygsta Kauno miesto teritorijai, vadinasi ta teritorija jau nebe Lietuvos visuomenės“, – sakė G. Kniukšta.

G. Kniukštos teigimu, bandymai paversti dabartinę veikiančią urėdiją akcine bendrove reiškia, kad valdytojais gali tapti bankai, turtingi žmonės. Tokiu atveju Lietuvos miškai, kurie priklauso visuomenei, priklausytų konkretiems asmenims. Miškų urėdija turėtų būti valdoma tik valstybės, o ne privatizuota fizinių ar juridinių asmenų.

„Niekas negali paneigti, kiek žūva gyvūnijos, kaip suardoma, sudarkoma bioįvairovė, kai naikinami mūsų miškai, tai labai sunkiai atstatoma. Paprastas būdas, iškertami aštuoni hektarai vienoje vietoje – ir labai pigu, ir labai greita. Kai ,,Valstiečiai – žalieji“ buvo valdžioje, buvo pradėtas miškų naikinimo procesas, o ir dabartinė valdžia absoliučiai nieko nepadarė, kad bent sustabdytų miškų kirtimą, įvertintų, kokia situacija. Ar iš tikrųjų mes turime tiek miškų, kiek yra deklaruojama. Yra daugybė klausimų, į kuriuos turi atsakyti valdžia. Mes kreipėmės į konstitucinį teismą, kuris pripažino, kad miškų reforma buvo neteisėta. Per vieną dieną įstatymas buvo priimtas ir tai įrodo, kad tai medienos perdirbėjų vykdomas darbas, užsakymas. Situacija labai įtempta ir apie tai būtina kalbėti“, – komentavo G. Kniukšta.

Keliamas klausimas, kas vyksta mūsų mažoje šalyje? G. Kniukšta atkreipia dėmesį, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo ,,Miškų įstatymo projektą”, kuriuo siekia įteisinti nevaldomą Lietuvos miškų išpardavimą užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams. „IKEA Group“ valdo šimtus tūkstančių hektarų miškų Rumunijoje ir Baltijos šalyse, Lietuvoje jie jau įsigijo dešimtis tūkst. ha miško žemės, taip įgydami išskirtinę pirmumo teisę supirkinėti besiribojančias miško valdas.

Pasak sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos, daugelis nesupranta, kad jei mūsų miškai atsidurs privačiose rankos, jie palaipsniui bus naikinami. ,,Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad 8 iš 10 žmonių pasisako, kad reikia atsisakyti plynų kirtimų. Deja, visuomenės lūkesčiai nepaisomi.

Miškų pavertimas komerciniu objektu prieštarauja visuomenės interesams

Viešojo intereso gynimo fondo vadovas, advokatas Saulius Dambrauskas, atkreipė dėmesį, kad svarbiausia žinutė, kurią siunčia peticija yra visuomenės dėmesys į aktualią problemą. „Miškininkystė turi ilgametes tradicijas: prieškario laikotarpiu ji vertinta ne tik kaip verslo sritis, bet kartu ir kaip nacionalinis turtas, kuris privalo užtikrinti žmogaus sugyvenimo su gamta pusiausvyrą. Valstybės urėdijos pavertimas akcine bendrove miškus paverčia komerciniu objektu ir keičia visą miškininkystės prigimtį“, - akcentavo spaudos konferencijoje S. Dambrauskas.

„Mes viliamės, kad einame pažangos keliu. Valstybės skatina tokias ūkinės veiklos formas, kurios kuria harmoniją su aplinka, užtikrindamos ne tik mūsų, bet ir ateities kartų teisę į humanišką aplinką. Visuomenės atsisako nehumaniškų priemonių gyvulininkystėje ir prakalbo net ir apie tų gyvūnų gerovę, kurie yra žmogaus maisto grandinės dalimi. Energetikoje ir kitose ūkio šakose yra ieškoma vis švaresnių gavybos būdų atsisakant aplinkos teršimo bei jos alinimo. Taip ir pridera kultūringoms visuomenėms. Šiame kontekste vis labiau visuomenę šokiruojančia medienos gavybos rūšimi tampa miškų plynieji kirtimai, kurie sunkiai besiderina su deklaruojama tausojančia miškininkyste. Plynieji miško kirtimai drastiškiausiai iš visų kirtimo rūšių suardo miško ekosistemą, kuriai atkurti reikia daugelio metų. Tiek tausojančios miškininkystės, tiek ir aplinkos apsaugos kontekste plynieji miško kirtimai tampa civilizuotas bendruomenes žeminančia miškininkystės forma. Todėl peticijos sumanytojai pagrįstai nori atkreipti visuomenės dėmesį į plynuosius kirtimus Lietuvoje, kaip žmogiškosios dimensijos stoką mūsų valstybės ūkyje“.

Valstybė gali ir turi rodyti pavyzdį

Politikas Tomas Tomilinas akcentavo, kad Valstybė turi sutikti gauti mažiau pelno vardan aplinkos apsaugos. Stabdyti valstybinių miškų plynuosius ir pavienius kirtimus saugomose teritorijose iki naujo Miškų įstatymo priėmimo yra būtina. Nors privačiuose miškuose to padaryti greitai neįmanoma, valstybė gali ir turi rodyti pavyzdį, kokių veiksmų imamasi jau dabar. Paklausus, kaip tai galima padaryti, politikas pabrėžė, kad tam reikalingas paprastas administracinis Vyriausybės ar net Valstybinės miškų urėdijos sprendimas.

,,Seime pakaktų priimti rezoliuciją tuo klausimu. Aplinkos ministras turi nusiųsti naują lūkesčių laišką valstybinei įmonei (Miškų urėdijai) su aiškia politine valia. Valstybėje yra politinė valia keisti valstybinio ūkininkavimo miškuose principus, atsisakant valstybinės įmonės pertvarkymo į Akcinę bendrovę. Iki šiol buvusi įmonės politika orientuota į pelną ir konkurenciją medienos rinkoje neišvengiamai veda prie miškų kirtimų intensyvėjimo ir miškų saugojimo efektyvumo mažėjimo. Gamtosauga, buveinių, ekosistemos apsauga privalo tapti lygiaverčiu tikslu valstybinei miškų urėdijai konkurencingumo sąskaita. Pastarieji du žodžiai yra svarbiausi. Reikia ženkliai paspartinti valstybinių miškų teritorijų priskyrimą prie antros grupės, tai yra, bendruomenėms ir ne medienos ekonomikai svarbių miškų, o tam reikia keisti Miškų įstatymą“, – komentavo politikas T. Tomilinas.

Prie žalingos miškams politikos pažabojimo gali prisidėti rinkėjai

,,Seimas ir Vyriausybė dar iki Seimo rinkimų gali padaryti tai, ko nori visuomenė – didinti II miškų grupės plotus, uždrausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose, įsteigti Miškų tarybą, kurioje būtų balansas tarp ūkinio ir gamtosauginio intereso, tačiau mes matome trypčiojimą vietoje ir po miško savininkų sudalyvavimo ūkininkų protestuose, valios labiau saugoti miškus vargu ar atsiras. Gaila, kad Seimas kelių balsų persvara atsisakė paskelbti referendumą dėl plynųjų kirtimų. Mes siūlėme paklausti piliečių, ar jie pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose. Tai būtų patariamasis referendumas. Žmonės turėtų suteikti kryptį naujai, žalesnei miškų politikai. Atmetus referendumą liks vienintelis būdas pakeisti žalingą miškams politiką – per Seimo rinkimus, renkant politikus, kurie yra palankūs miškų saugojimui“, – sakė T. Tomilinas.

 

Partnerio turinys

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Dalintis