Išsamiau situaciją komentuoja laikinai Ministro Pirmininko pareigas einančio Rimanto Šadžiaus patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus JUKNA:
„Ekstremalioji padėtis skelbiama, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus dviejose ar daugiau savivaldybių teritorijų. Šiuo metu dalis savivaldybių, matydamos kritinę padėtį savo teritorijose, jau ėmėsi veiksmų ir paskelbė vietinio lygio ekstremaliąsias situacijas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys rodo, kad ilgai trunkantis lietingas laikotarpis, oficialiai fiksuojamas nuo 2025 m. gegužės 29 d., iš pradžių apėmė net 18 savivaldybių: Anykščių, Pakruojo, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Joniškio, Švenčionių, Biržų, Ignalinos, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio, Molėtų, Vilniaus, Kaišiadorių, Šalčininkų, Varėnos ir Trakų r. Nors vėliau situacija šiek tiek stabilizavosi, rugpjūčio 5 d. duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys vis dar buvo aktyvus aštuoniose iš jų – Anykščių, Utenos, Zarasų, Švenčionių, Kaišiadorių, Šalčininkų, Varėnos ir Trakų r. Atsižvelgdamos į ūkininkų patiriamus sunkumus, jau daugiau kaip dvylika savivaldybių paskelbė vietinio lygio ekstremaliąsias situacijas.
Siūlymas skelbti nacionalinę ekstremaliąją situaciją yra savalaikis ir būtinas, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos (ES) teisės aktų taikymo lankstumą. Šiuo metu didžiausią nerimą ūkininkams, esant dabartinėms sąlygoms, kelia reikalavimas iki rugpjūčio 15 d. pasėti tarpinius pasėlius (posėlį). Dėl permirkusios dirvos daugelyje ūkių tai tapo fiziškai neįmanoma – klimpsta sunkioji technika, į laukus neįmanoma įvažiuoti. Šis terminas yra įtvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane, suderintame su Europos Komisija (EK), todėl, norint tai pakeisti, be ekstremaliosios situacijos paskelbimo, įvertinant biurokratinį mechanizmą, truktų 1–3 mėn. Todėl labai svarbu kuo greičiau paskelbti ekstremaliąją situaciją valstybės mastu, nes tai leistų į įsipareigojimus žiūrėti lanksčiai ir ūkininkams netaikyti sankcijų.
Reaguoti į susidariusią situaciją būtina greitai, todėl ŽŪM taip pat jau priėmė sprendimus dėl lankstesnių terminų tose savivaldybėse, kuriose paskelbta ekstremalioji situacija. Pvz., posėlio sėjos terminas pratęstas iki rugpjūčio 31 d., sutrumpintas jo išlaikymo laikotarpis. Taip pat, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, leista posėlį sėti į nenukultus augalus, naudojant trąšų barstytuvus ar dronus. Ūkininkai taip pat gali pasinaudoti nenugalimos jėgos aplinkybe ir neprarasti išmokų ar negauti sankcijų, tačiau turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Procesas bus paprastesnis ir reikalaujantis mažiau biurokratinės naštos, paskelbus ekstremaliąją situaciją.
Užsitęsusios liūtys lėmė ne tik vėluojančią javapjūtę, bet ir prastesnę grūdų kokybę. Dėl didelės drėgmės išauga grūdų džiovinimo poreikis ir kaštai, o tai tampa papildoma našta ūkininkams. Kaip rodo ŽŪM atlikta analizė, grūdų džiovinimo įkainiai Lietuvoje yra gerokai aukštesni negu kaimyninėse šalyse. Todėl sveikintina akcinės bendrovės „Jonavos grūdai“ ir kitų įmonių iniciatyva taikyti nuolaidas grūdų džiovinimui ir taip solidarizuotis su ūkininkais, pasidalijant nuostolius.
2025 m. pavasarį Lietuva susidūrė ir su intensyviomis šalnomis, padariusiomis didelę žalą žemės ūkio sektoriui, kai po rekordiškai šilto kovo ir balandžio sekė ilgai trukusios ir intensyvios šalnos. Žemės ūkis patyrė didelių nuostolių, kurie vertinami daugiau nei 17 mln. Eur. Dėl ankstyvos vegetacijos augalai tapo ypač pažeidžiami šalčio. Labiausiai nukentėjo sodininkystės ir uogininkystės sektorius. Daugelyje ūkių prarasta 70–80 proc. vaisių ir uogų derliaus, o kai kuriuose regionuose – 100 proc. Kai kuriuose rajonuose žuvo 50–60 proc. grūdinių kultūrų derliaus.
Vertinant galimą finansinę paramą, svarbu atsižvelgti į ankstesnių krizių patirtį Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, kompensuojant patirtus nuostolius, panaudoti ne tik nacionalinio biudžeto lėšas, bet ir derėtis dėl paramos sektoriui, susidūrusiam su sunkumais, su EK.“
Skaičiai ir faktai
Po 2017 m. rudenį kilusių potvynių, kurių žala siekė apie 407,4 mln. Eur, Lietuva iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (EUSF) gavo beveik 17 mln. Eur paramą. 2018 m. sausra žemdirbiams padarė apie 92 mln. Eur nuostolių, o iš valstybės biudžeto buvo skirta 8,5 mln. Eur kompensacijų.
Kaimyninių šalių patirtis: Latvija (2017 m. liūtys) iš EUSF gavo 17,73 mln. Eur paramą, Estijai (2024 m. šalnos) EK pasiūlė skirti 3,3 mln. Eur paramą iš BŽŪP rezervo, bet finansavimo lėšos dar nepervestos, Lenkijai (2024 m. potvyniai) – 76 mln. Eur iš EUSF ir pažadėjo mobilizuoti 5 mlrd. Eur iš Sanglaudos fondų.
Parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS
Redakcijos nuotrauka
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.