Elektros gamyba augo 50 proc., beveik trys ketvirtadaliai pagamintos energijos – iš atsinaujinančių išteklių

Antrąjį 2025 metų ketvirtį Lietuvoje pagaminta 2,735 TWh elektros energijos, 50 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 1,826 TWh. 

„Antrąjį šių metų ketvirtį pasiekėme reikšmingą lūžio tašką – vietinė elektros gamyba Lietuvoje augo net 50 proc., o daugiau nei 90 proc. elektros poreikio buvo patenkinta vietiniais ištekliais. Išaugusi saulės ir vėjo elektrinių generacija rodo, kad ilgalaikės investicijos į atsinaujinančią energetiką duoda rezultatų. Tai – reikšmingas pasiekimas, rodantis, kad judame teisinga linkme. Auganti vietinė generacija stiprina mūsų energetinį saugumą ir mažina priklausomybę nuo išorinių veiksnių. Tolesnis žingsnis – energijos kaupimo sprendimų plėtra, kuri leis dar patikimiau valdyti sistemą ir stiprinti jos atsparumą“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas.

Balandžio–birželio mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 1,066 TWh elektros energijos, 59 proc. daugiau nei prieš metus, kai jų gamyba siekė 0,671 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 43 proc. nuo 0,524 TWh iki 0,746 TWh. Hidroelektrinių gamyba sumažėjo 36 proc. nuo 0,111 TWh iki 0,072 TWh.

Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 1,923 TWh elektros energijos, 42 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 1,353 TWh.

„Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams ir šiluminių elektrinių generacijai. 2024 metų antrojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių instaliuota galia šalyje siekė 2885 MW, per metus ji išaugo trečdaliu ir pasiekė 4341 MW. Ypač išsiskiria vėjo energijos proveržis – antrąjį šių metų ketvirtį, padidėjus instaliuotai elektrinių galiai ir esant palankioms oro sąlygoms, vėjo elektrinės pagamino 59 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų, šiluminės elektrinės prisideda prie energijos balansavimo rinkos, tačiau poreikis jų paslaugoms mažės per artimiausius metus, įrengus daugiau baterijų energijos kaupimo sistemų“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

2025 m. antrąjį ketvirtį, pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Lietuvoje pagaminta elektra užtikrino 91 procentą šalies poreikio. Palyginti, prieš metus, šis santykis siekė 61 procentus.

Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 70 proc. visos Lietuvoje antrąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos ir sudarė 64 proc. nuo suvartojimo.

Šiluminių elektrinių gamyba per metus išaugo 99 proc., nuo 0,337 iki 0,670 TWh. Hidroakumuliacinių elektrinių gamyba didėjo 3,3 proc. nuo 0,134 TWh iki 0,138 TWh.

Elektros suvartota 2 proc. daugiau

Antrąjį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,650 TWh, 2 proc. daugiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,609 TWh.

„Didžiausią elektros vartojimo didėjimą absoliučiais skaičiais fiksavome gyventojų ir paslaugų sektoriuose, tai galima sieti su spartėjančia elektrifikacija. Turint omenyje, kad šalyje sparčiai auga gaminančių vartotojų skaičius, elektros įrenginių naudojimas namų ūkiuose ir įmonėse didėja dar labiau, nei rodo turimi duomenys, kadangi gaminantys vartotojai dalį paros laiko energija apsirūpina patys ir mažiau jos suvartoja iš tinklo“, – sako R. Masiulis.

Palyginti su 2024 metų antruoju ketvirčiu, gyventojai sunaudojo 4 proc. daugiau elektros energijos, jų vartojimas augo nuo 0,711 TWh iki 0,742 TWh. Paslaugų sektoriuje vartojimas augo 1 proc. – nuo 0,811 TWh iki 0,818 TWh. Pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas padidėjo 0,4 proc. – nuo 1,017 TWh iki 1,021 TWh.

Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių ir kaupimo įrenginių užkrovimas bei technologinės sąnaudos, augo 1,6 proc. nuo 2,781 TWh pernai iki 2,826 TWh šiemet antrąjį ketvirtį.

Importo, eksporto pokyčiai

Per 2025 metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 1,184 TWh elektros energijos, 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 1,310 TWh, eksportuota – 0,876 TWh arba 58 proc. daugiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,555 TWh.

Importas iš Švedijos didėjo 9 proc., nuo 0,755 iki 0,823 TWh, o importas iš Latvijos augo 22 proc. nuo 0,181 TWh iki 0,220 TWh.

Didžiausią elektros eksporto dalį šiemet antrąjį ketvirtį sudarė eksportas į Latviją, per metus jis augo daugiau nei 3 kartus, nuo 0,143 iki 0,474 TWh.

Elektros energijos prekyba su Baltarusija nevyko nuo 2021 m., o su Rusija – nuo 2022 metų. Šių metų vasario 8 d. Baltijos šalims atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos ir vasario 9 d. įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, elektros mainai su trečiosiomis šalimis nėra galimi.

„Litgrid“ informacija