Kaušėnuose planuojama biometano gamyba

Dujas gamins iš vištų mėšlo

Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje galima rasti Rokiškio rajone registruotos BOVO GAS planuojamos statyti minėtos gamyklos atrankos informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo. 61-o puslapio dokumente pateikta nemažai informacijos apie šį netoli Plungės ribos išdyksiantį objektą.

Nurodoma, kad biodujų ir biometano gamyba iš vištų mėšlo numatyta Kaušėnų kaime, Vyturio g. 6 – UAB LIT EGG paukštyno, kuriame auginamos vištos dedeklės, teritorijoje, 4,5 ha ploto nuomojamame sklype.

Teritorija pietuose, šiaurėje ir vakaruose ribojasi su mišku, pietryčiuose – su rajoniniu keliu. Artimiausias gyvenamasis namas – už 80 metrų rytų kryptimi.

Planuojama biodujų gamyba vyks iš vištų mėšlo anaerobinio apdorojimo fermentatoriuose, biodujų valymas – filtruose, o tiekimas į dujotiekį – įrengiamoje apskaitos ir suspaudimo stotyje. Pagamintos ir išvalytos biodujos (biometanas) bus tiekiamos į magistralinį AB „Amber Grid“ dujotiekį. Įmonė yra gavusi preliminarias prisijungimo sąlygas šiam objektui.

Numatoma vidutiniškai pagaminti apie 570 kubinių nanometrų biometano (išvalytų biodujų) per valandą. Per metus planuojama pagaminti ir patiekti į dujų tinklus apie 5 mln. kubinių nanometrų biometano.

Gamybos procesas

Biodujų gamyba bus vykdoma dvejose po 707 kub. metrų hidrolizės talpose ir keturiuose po 5581 kub. metrų tūrio talpos fermentatoriuose. Planuojama, kad vidutiniškai bus pagaminta apie 8,5 mln. kubinių nanometrų biodujų per metus.

Pagamintos biodujos aktyvuotos anglies filtrais bus išvalomos nuo sieros vandenilio, biodujų paruošimo mazge ataušinamos, o surinktas kondensatas šalinamas perpumpuojant uždarais vamzdynais atgal į hidrolizės rezervuarus.

Biometano gamybos įrenginyje paruoštos biodujos bus praspaudžiamos per filtrus, taip atskiriant metaną nuo anglies dvideginio. Atskirtos metano dujos (biometanas) bus džiovinamos, suslegiamos ir tiekiamos į „Amber Grid“ dujotiekio tinklus.

Nudujintas substratas iš fermentatorių (apie 405 tonų per dieną) vamzdžiais bus transportuojamas į gamybos pastatą galutiniam apdorojimui, kur iš jo bus gaminamos sausos organinės trąšos ir amoniakinis vanduo ar amonio sulfatas.

Pagrindinė žaliava – paukščių mėšlas, į gamyklą uždarais sunkvežimiais bus vežamas iš trijų UAB „LIT EGG“ priklausančių paukštynų: Kaušėnų (Plungės r.), Ylakių (Skuodo r.) ir Ubiškių (Telšių r.). Tokiai biodujų gamybai bus sunaudojama apie 40 150 tonų organinių žaliavų per metus (110 tonų per dieną).

Atviros aikštelės žaliavoms priimti ir laikyti objekte nenumatytos. Nurodoma, kad maksimali kvapo koncentracija gamyklos teritorijoje be fono gali siekti 8,3 OUE/kub. m. Ties objekto sklypo ribomis kvapo koncentracija be fono sudarys 0,10–1,34 OUE/kub. m, o artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje – 0,00–0,06 OUE/kub. m ir neviršys nuo 2024 m. sausio 1 d. leistinos ribinės kvapo vertės – 5 OUE/kub. m.

Dokumente nurodoma ir tai, kad planuojama biometano gamyba bus pradėta gavus visus reikalingus leidimus. Statybų pradžia planuojama 2024 m. I–II ketvirtį, planuojamos ūkinės veiklos pradžia – 2025 m. I ketvirtį.

Teritorijoje nuolatos dirbs iki 7 darbuotojų, atsakingų už žaliavos priėmimą, gamybos darbinių parametrų kontrolę, bei keli papildomi darbuotojai.

Jurgita NAGLIENĖ / ŽEMAITIS

Asociatyvi ŪP redakcijos nuotr.