Pernai atsinaujinanti energetika pagamino 30 proc. pasaulio elektros – ar tai iškastinio kuro eros pabaiga?

„Ember“ ataskaitoje teigiama, kad švari elektra jau padėjo beveik dviem trečdaliais sulėtinti iškastinio kuro (naftos, dujų, anglies) augimą per pastaruosius 10 metų. Buvo nustatyta, kad atsinaujinančios energijos kiekis išaugo nuo 19 proc. elektros energijos 2000 m. iki daugiau nei 30 proc. viso pasaulio elektros pernai.

Saulės energija buvo pagrindinis elektros energijos augimo tiekėjas, pernai sugeneravęs daugiau nei dvigubai daugiau elektros energijos nei anglis. Tai buvo sparčiausiai augantis elektros energijos šaltinis 19-us metus iš eilės, taip pat antrus metus iš eilės tapo didžiausiu naujos elektros energijos šaltiniu, aplenkęs vėjo energiją.

Ekspertai tikisi, kad ateinančiais metais pagaminus 2 proc. daugiau švarios elektros energijos, pasaulyje sumažės iškastinio kuro gamyba. Ataskaitoje užsimenama, kad pasaulis gali atsidurti ties iškastinio kuro gamybos mažinimo slenksčiu, net jei bendra elektros energijos paklausa ir toliau auga.

Skaičiuojama, kad pernai Kinija, Europos Sąjunga (ES), Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Brazilija kartu pagamino 81 proc. saulės energijos. Daugiausia atsinaujinančios energijos pernai pridėjo Kinija – 51 proc. naujos saulės energijos ir 60 proc. naujos vėjo energijos. 

Tačiau tuo pat metu Kinija 60 proc. elektros energijos pasigamino iš anglies, kuri iš visų iškastinio kuro rūšių yra taršiausia.

Pasaulinė anglies paklausa 2022 m., kilus energetikos krizei, pasiekė rekordines aukštumas ir, palyginti su 2008 m., išaugo 4 proc. iki 8,42 mlrd. tonų, anksčiau yra rašiusi Tarptautinė energetikos agentūra. Ji prognozavo, kad 2023 m. anglies paklausa sumažės beveik visose išsivysčiusiose šalyse. Teigė, kad labiausiai anglies vartojimas kris ES ir JAV, o Pietų Korėjoje, Japonijoje Kanadoje ir Australijoje tempai bus mažesni.

Nors iškastinio kuro naudojimas pasaulio elektros sistemoje gali pradėti mažėti, jis ir toliau vaidina svarbų vaidmenį pasaulio energetikoje – transporto kuro, sunkiosios pramonės ir šildymo srityse. Atskiras Energetikos instituto tyrimas praėjusiais metais parodė, kad iškastinis kuras, įskaitant naftą, dujas ir anglį, sudarė 82 proc. pasaulio pirminės energijos.

Norint įgyvendinti Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Cop28 susitarimą, pagal kurį siekiam, kad iki 2030 m. atsinaujinančios energijos ištekliai sudarytų 60 proc. pasaulio elektros energijos, per ateinančius šešerius metus šalys turėtų tris kartus padidinti savo dabartinius atsinaujinančios elektros energijos pajėgumus, ir tai beveik perpus sumažintų energijos sektoriaus išmetamų teršalų kiekį.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf. nuotr.