Skundai priimti nagrinėti

Lietuvos regionų frakcijai Seime priklausantis R. Žemaitaitis yra ne kartą pasisakęs, kad jam energetikos sektoriuje neva dvelkia mafija. „Yra pagrindo manyti, kad Lietuvos energetikos ištekliai bandomi sutelkti siaurame bendrininkų rate. Tiksliau – dabartinei valdžiai artimos aplinkos rankose.

Panašu, kad valdantieji naudojasi istorine galimybe uzurpuoti energetinį sektorių ir iš to lobti. Turima rimtų nuogąstavimų, kad aukštos energijos kainos gali būti išlaikomos tyčia, kad neštų siauram ratui didelį pelną, užkertant kelią šių kainų mažinimo galimybei“, – teigė parlamentaras.

Jis atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje neeilinė situacija – elektros energijos kainos aukštos, o elektros gamybos pajėgumai yra ribojami. Pernai birželį Seimas patvirtino energetikos ministro Dainiaus Kreivio pasiūlytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis apribota, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Tai reiškia, kad Lietuvoje negali būti daugiau saulės elektrinių, jeigu jų galia pasiekia 2 GW, nors VERT yra nurodžiusi, kad 2022 m. birželio 23 d., kai Seimas balsavo dėl pataisų, leidimų buvo išduota arba leidimų išdavimo procesas buvo pradėtas dėl maždaug 3,5 GW galios saulės energijos elektrinių. Dabar aiškėja, kad ji dar didesnė – siekia per 4 GW. Ar energetikos ministras apie tai nieko nežinojo?

„Turėtume skatinti elektros gamybą, ypač iš atsinaujinančių šaltinių, bet mes ją ribojame. Įstatymu nustatyta 2 GW riba saulės elektrinėms, bet niekas negali paaiškinti, kodėl taip yra. Paraiškų elektrai gaminti yra daugiau kaip 4 GW. Negana to, dabar ir VERT pradėjo rengti visokius taisyklių pakeitimus, kuriais siekiama dar labiau stabdyti elektros energijos rinkos vystymąsi Lietuvoje“, – dar praėjusių metų rudenį akcentavo Seimo narys.

R. Žemaitaitis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl VERT pernai spalio 24 d. patvirtinto Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrinę vertinimo tvarkos aprašo teisėtumo bei jį patvirtinusio nutarimo teisėtumo ištyrimo. Teismas priėmė nagrinėti šį parlamentaro pareiškimą. Seimo narys kartu su kolegų grupe kreipėsi ir į KT norėdami išsiaiškinti, ar maksimali komercinių saulės jėgainių projektų galia iki 2 GW buvo apribota nepažeidžiant pagrindinio šalies įstatymo. KT skundą nagrinės.

Plėtra ar ribojimai?

Seimo narys „Ūkininko patarėjui“ vardijo, kur matantis pažeidimus ir neteisybę: „Visiems nesunku suvokti, kad teisės aktų galiojimą atgaline data draudžia konstitucinis teisinės valstybės principas. Tačiau taip nutiko, kai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas papildytas nuostata, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, kai šis dydis jau buvo viršytas ir siekė 3,5 GW. Akivaizdu, jeigu tam tikras dydis jau yra viršytas, tai nustatyti tokio dydžio maksimalią ribą nepažeidus asmenų teisių ir pareigų yra neįmanoma.“

Jis pateikė tokiam ribojimui prilygstantį pavyzdį: tarkime, Seimas priimtų įstatymą, kad Lietuvoje negali būti daugiau kaip 500 tūkst. dyzelinių automobilių, nors jų jau yra milijonas. Taigi, kiltų klausimas, kas kompensuos?

„Taip atsitiko ir su saulės elektrinėmis – kai įstatyme nustatytas dydis yra beveik du kartus viršytas ir dabar vyksta nesuprantami procesai, nes niekas nežino, ką daryti su perviršiu, kas galės toliau vystyti saulės šviesos energijos elektrines, o kam tai bus draudžiama. Toks procesas sukuria pagrindus neskaidriai veiklai ir korupcijai. Nėra aiškūs nei tikslai, nei pasekmės“, – dėstė R. Žemaitaitis.

Energetikos ministras, pernai Seimui pateikęs atsinaujinančią energetiką reglamentuojančių teisės aktų, pavadintų „Proveržio paketu“, patobulinimo projektus, motyvavo, kad tai turėtų užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. „Tačiau nėra aišku, kaip nepagrįstais ribojimais galima užtikrinti darnią plėtrą, kai visoje Lietuvoje ir pasaulyje elektros kainos yra pasiekusios nesuvokiamas aukštumas. Tokioje situacijoje (kartu – ir karo akivaizdoje) yra nusprendžiama apriboti Lietuvos galimybes generuoti didesnius elektros energijos kiekius“, – stebėjosi parlamentaras.

Jis pridūrė, kad net neverta tikėtis elektros kainų mažėjimo, kai yra ribojama elektros pasiūla. Tai tiesiog naikina konkurenciją, o vartotojų pečius užgula didelės kainos. „Kyla daug prieštaringesnės mintys, jei tokie procesai Lietuvoje daromi tyčia. Manau, didžiules lėšas, kurios galėtų sukurti pigios vėjo elektros garantiją Lietuvai, D. Kreivys tikisi „pradanginti“ Baltijos jūroje – ten vėjo jėgainės bus žymiai brangesnės ir mums energiją tik pabrangins. Tikėtina, kad būtent dėl to ir sukurtas 2 GW limitas – būsime priversti pirkti elektrą iš tos pasakiškai brangios jėgainės jūroje. Galiu tik įtarti, kad toks kelias veda į vieną neišvengiamybę: būsime priversti pirkti rusiškas dujas ir jomis šildytis bei iš jų gaminti elektros energiją. Kremlius slapta ploja rankomis, kol mūsų neva „antikremliniai“ jiems uoliai dirba“, – savo mintimis dalijosi R. Žemaitaitis.

Ėmėsi reguliuoti atgaline data

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas, advokatas dr. Paulius Miliauskas atkreipė dėmesį, kad teisės aktų galiojimą atgaline data draudžia konstitucinė teisinės valstybės doktrina. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo papildymas nuostata, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, kai ši riba jau buvo maždaug dvigubai viršyta dar prieš įstatymo pataisų įsigaliojimą, reiškia, kad nauji ribojimai taikomi ne būsimiems, o praeityje jau susiklosčiusiems visuomeniniams santykiams.

„Pati VERT sako, kad prašymai pateikti, kai dar nebuvo pakeistos įstatymo nuostatos, žmonės nežinojo ir negalėjo žinoti apie juos. Pasikeitus įstatymo nuostatoms VERT, taryba turėjo sugalvoti, kaip tuos gigavatus padalinti. Jie galvojo nuo liepos 8 d., kuomet įsigaliojo minėtos įstatymo pataisos, iki spalio 25 d., kai įsigaliojo aprašas, reglamentuojantis, kaip tarp visų prašančiųjų turi būti padalinti 2 GW. Taigi, apraše pasakyta, kad jis galioja į praeitį, VERT pradėjo reguliuoti santykius atgaline data. Demokratinėje valstybėje taip būti negali“, – konstatavo teisininkas.

Kas pirmesnis, tas gudresnis

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 5, 2023 m. sausio 12 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.