Energetikos ir ekosistemų kaimynystė: vėjo parkai sukuria naujas buveines jūros gyvūnijai

Prieš kiek daugiau nei tris dešimtmečius pasaulio jūrose nebuvo nei vieno jūrinio vėjo elektrinių parko. Šiandien jūrinio vėjo energetika – tarp dažniausiai minimų, kalbant apie energetikos sektoriaus poveikio klimato kaitai mažinimą.

Seklūs vandenys ir stabiliai pučiantis vėjas jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtrai itin palankias sąlygas sukuria ir Baltijos jūroje, o tokius parkus turi Danija, Švedija, Vokietija. Labai stipriai tokioms investicijoms ruošiasi Lenkija, Estija, Suomija, taip pat – ir Lietuva, kurioje tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projektą.

Apie tai, kokių sprendimų reikia imtis, kad šis jūrinio vėjo elektrinių parkas ne tik artintų Lietuvą prie energetinės nepriklausomybės ir žaliųjų tikslų, bet ir prisidėtų prie Baltijos jūros bioįvairovės ir ekosistemų gerovės, buvo diskutuojama festivalio „Sveika, Neringa“ metu surengtoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“.

Ilgametė tyrimų patirtis

„Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje dalyvavusi bendrovės aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė priminė, kad pirmasis pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkas buvo pastatytas ne kur kitur, o Baltijos jūroje. 1991 m. veikti pradėjusiame Danijos „Vindeby“ parke elektrą 25-erius metus gamino 11 vėjo elektrinių, įrengtų 1,5–3 kilometrų atstumu nuo kranto.

„Tai buvo labai sėkmingas projektas, įtikinęs tiek politikus, tiek planuotojus ir vystytojus, kad jūrinė energetika – ne raketų mokslas ir yra įgyvendinama ir sėkminga. Be to, kadangi toks parkas buvo pirmasis, jis buvo labai įdomus ir iš aplinkosauginės pusės kaip tyrimų objektas. Tad šiame parke buvo atlikta įvairiausių jūrinio vėjo elektrinių parko poveikį aplinkai nustatančių tyrimų, vykdyti ilgamečiai stebėjimai: elektromagnetinių laukų, triukšmo, gyvūnų elgsenos pokyčių, dugno buveinių ir kiti“, – pasakojo A. Lukoševičienė.

Pasak jos, tai reiškia, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai ir jų poveikis aplinkai mūsų regione tyrinėjamas jau daugiau kaip tris dešimtmečius, o per šį laikotarpį sukaupta daug įkvepiančių istorijų, parodančių, kaip tokie objektai gali prisidėti prie bioįvairovės ir ekosistemų gerovės.

„Pasak naujausių, visus šiuos 30 metų apibendrinančių tyrimų, jūrinio vėjo elektrinių parkas, kai jau pastatytas, turi minimalų poveikį aplinkai ir tinkamai suplanuotas gali prisidėti prie vietos ekosistemos praturtinimo. Pavyzdžiui, jūrinio vėjo konstrukcijų pamatai tarnauja kaip dirbtiniai rifai – moliuskai mielai apkimba tokias konstrukcijas ir formuoja kolonijas, o tai reiškia daugiau vietos moliuskams, kurie ne tik patenka į žuvų ir paukščių valgiaraštį, bet ir filtruoja vandenį“, – pažymėjo „Ignitis renewables“ ekspertė.

Be to, jūrinio vėjo elektrinių parkuose dažniausiai ribojama bet kokia kita veikla, tai reiškia – mažiau laivų, mažiau trikdymo, tad žuvys laikosi tokiose vietose, nes čia saugu. Yra pavyzdžių, kai Šiaurės jūroje vėjo elektrinių parkai padėjo padidinti menkių ir krabų išteklius ir pagerinti populiacijų kokybę. Ir, žinoma, paskui žuvis atplaukia ir ruoniai, kurie mielai jomis maitinasi. Taigi, ekosistemoje viskas susiję – daugiau moliuskų ir netrikdoma vieta pritraukia daugiau žuvų, šios pritraukia žinduolius – mūsų atveju, ruonius, kurie jomis maitinasi. Turėdamos kur pasislėpti, žuvys gali sulaukti didesnės brandos ir taip prisidėti prie sveikesnių ir gausesnių komercinių žuvų išteklių.

„Ir čia mes kalbame apie sąlygas, kurios pastačius vėjo elektrines susiformuoja natūraliai. Tačiau vystytojai ir patys stengiasi prisidėti prie bioįvairovės būklės gerinimo. Pavyzdžiui, iš kuo natūralesnių ir aplinkai priimtinesnių medžiagų gaminamos ir į dugną nuleidžiamos dirbtinių rifų konstrukcijos siekiant suteikti dar daugiau erdvės moliuskų įsikūrimui. Turime vieną labai kūrybingą pavyzdį iš Australijos, kai į dugną buvo nuleistos skulptūros, kad tarnautų ir kaip turistų – nardytojų – traukos vieta, ir kaip dirbtinis rifas dugno buveinėms. Pasak tyrimų, vidutiniškai viena vėjo elektrinė galėtų tapti namais iki 4 tonų moliuskų“, – skaičiavo A. Lukoševičienė.

Ji taip pat pasakojo, kad jūrinio vėjo elektrinių parkuose kuriami vadinamieji žuvų viešbučiai, kuriuose greit įsigudrina nuo didesnių žuvų ir ruonių slėptis mažesnės žuvys – taip jos turi daugiau šansų užaugti didesnės. Taigi tokių priemonių taikymas gali padėti gausinti ir komercinių žuvų išteklius, kas yra pakankamai aktualu ir Baltijos jūroje, kurioje nerimą kelią mažėjantys menkių išteklių.

A. Lukoševičienė konferencijos „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ auditorijai demonstravo Šiaurės jūroje vykdyto tyrimo rezultatus, kur ruoniams buvo pritvirtinti GPS sekikliai siekiant išsiaiškinti, kaip ruoniai elgiasi jūrinio vėjo elektrinių parke. Tyrimo rezultatai parodė, kad gyvūnai prisitaiko prie jūrinio vėjo elektrinių ir jas išnaudoja savo naudai. Šiuose vaizduose užfiksuota ruonio medžioklės kelionė, kurią stebint nesunku suprasti, kad gyvūnas ne šiaip plaukioja, o labai tiksliai žino, prie kurių vėjo elektrinių tikimybė pačiupti žuvį yra didžiausia ir pagal tai pasirenka savo maršrutą.

Svarbu atsakingas planavimas

„Taigi, jūrinio vėjo elektrinės gali sugyventi su bioįvairove draugiškoje kaimynystėje, jei viskas atsakingai planuojama ir kruopščiai įgyvendinama. 30 metų patirtis jūrinio vėjo energetikoje yra ir daug, ir mažai. Daug aplinkosauginių poveikių jau pilnai ištirta, kiti – vis dar aktyvus tyrimų objektas. Bet aišku viena – tiek atsinaujinanti energetika, tiek ir ekosistemų supratimas plečiasi kasdien. Todėl verslo bendradarbiavimas su mokslu ir aplinkosauginėmis institucijomis čia – kertinis faktorius“, – akcentavo „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė.

Pasak jos, siekiant sklandaus jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo, pirmasis ir ypač svarbus žingsnis – visapusis jūrinės teritorijos planavimas ir skirtingų interesų derinimas joje. O jūroje tų interesų – daugybė: turizmas, laivyba, nacionalinis saugumas, komunikacijos, žvejyba ir daugybė kitų. Ir visa tai turi būti planuojama suderintai su aplinkos apsauga.

Tam, kad vystytojai galėtų tinkamai įvertinti savo veiklos sukeliamus poveikius skirtingais veiklos etapais, tinkamai pritaikyti priemones, kaip tų poveikių išvengti ar juos sumažinti iki priimtino lygio, svarbu išsamus poveikio aplinkai vertinimas, poveikio mažinimo priemonių parinkimas ir tinkamas jų įgyvendinimas, o įgyvendinus – stebėjimas, ar jos pakankamai efektyvios, ar jos pasiekia norėto efekto. 

„Baltijos jūra – viena labiausiai žmogaus naudojamų jūrų pasaulyje. Tad toks planavimas – didelė atsakomybė valstybėms. Lietuvoje tas jau padaryta ir būsimi jūrinio vėjo elektrinių parkai bus vystomi valstybės planavimo dokumentais priskirtose teritorijose“, – pažymėjo A. Lukoševičienė.

Ignitis grupės informacija