Erdvės perdirbimo projektams dar yra

Įgyvendins projektą

Kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino UAB „Rapsoila“ direktorius Ovidijus Macijauskis, jų bendrovė Kėdainių r. savivaldybėje pradėjo įgyvendinti tvarių investicijų ir gamybos pajėgumų plėtros projektą. „Planuojamoje gamykloje per metus būtų galima perdirbti iki 100 tūkst. t rapsų sėklų. Iš jų numatoma pagaminti apie 40–44 tūkst. t techninio rapsų aliejaus, skirto biodyzelino gamybai, 56–60 tūkst. t pašarų ir apie 1,5 tūkst. t lecitino. Bendra projekto vertė siekia 12,72 mln. Eur – 7,62 mln. Eur sudaro ES Teisingos pertvarkos fondo finansavimas, o 5,1 mln. Eur investuos bendrovė. Šiuo metu atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir vyksta įrangos pirkimai. Projektą planuojama užbaigti iki 2029 m. rugpjūčio pabaigos“, – pasakojo O. Macijauskis.

UAB „Rapsoila“ vadovas teigė, kad Kėdainių r. buvo pasirinktas neatsitiktinai. Šis rajonas – Lietuvos centre, stipriame žemės ūkio regione, todėl ši vieta palanki tiek žaliavų supirkimui, tiek pagamintos produkcijos logistikai. „Regionui tai būtų naujas didelės apimties žemės ūkio žaliavos perdirbimo objektas. Lietuvos ūkininkams tai reikštų didesnes galimybes savo užaugintą produkciją realizuoti vietos rinkoje ir daugiau pasirinkimo ieškant žaliavos supirkėjų. Svarbu ir tai, kad rapsai būtų perdirbami Lietuvoje, o iš jų gaminami keli skirtingi produktai – aliejus biodyzelino gamybai, pašarai ir lecitinas“, – pažymėjo ŪP pašnekovas.

Jis minėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokios investicijos galėtų sustiprinti ryšį tarp Lietuvos žemės ūkio ir vietos perdirbimo pramonės. Didesnė Lietuvoje užaugintų rapsų dalis būtų ne tik parduodama kaip žaliava, bet ir čia pat perdirbama į didesnės pridėtinės vertės produktus. Tai prisidėtų prie stabilesnės vietinės rapsų paklausos, stipresnės biodegalų ir pašarų gamybos grandinės bei didesnės žemės ūkio sukuriamos vertės išlaikymo Lietuvoje.

Naudinga visiems

Palankiai naujų įmonių atėjimą į rajoną vertina Kėdainių r. savivaldybės meras Valentinas Tamulis. ŪP jis tvirtino, kad visada yra smagu, kai į rajoną ateina naujos įmonės. „Pagrindiniai naujojo projekto, kurio statybos vyks ne laisvojoje ekonominėje zonoje, darbai bus pradėti ateinančiais metais. Visiškai palaikome investuotojus, uždegame jiems „žalią šviesą“, stengiamės kuo greičiau sutvarkyti visus formalumus. Besikreipiančioms įmonėms niekada nedarome jokių trukdžių, visada stengiamės, kad investuotojai jaustų savivaldybės administracijos pagalbą. Galime tik džiaugtis, kad Kėdainiai pasirenkami kaip potenciali verslo vieta. Matyt, mūsų rajone įžvelgiama gera geografinė padėtis, nes esame Lietuvos viduryje“, – teigė V. Tamulis.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) pirmininkas Mantas Župerka pasidžiaugė, kad naujos investicijos jų rajone sukurs ne tik darbo vietų, bet ir skatins konkurenciją, o tai – naudinga visiems. „Jei pastačius gamyklą atsirastų didesnė rapsų paklausa, nemanau, kad ūkininkai jų daugiau augintų, nes reikia laikytis sėjomainos. Žemės ūkyje negali būti taip, kad jei rapsai būtų superkami brangiausiai, visi imtų auginti vien juos. Tik laikantis sėjomainos gaunamas geresnis derlius“, – redakcijai teigė M. Župerka. Jis mano, kad kuo daugiau žemės ūkio produkcijos bus perdirbama Lietuvoje ir kuo mažiau išvežama, tuo bus geriau.

KKŪS pirmininko pasiteiravus, kaip šiame kontekste atrodytų kai kurių javų augintojų svajonė statyti grūdų perdirbimo gamyklą, kurią valdytų patys žemdirbiai, M. Župerka tvirtino, jog grūdų augintojai galėtų įgyvendinti šią mintį, tačiau tam, kad ji būtų įgyvendinta, kažkas turėtų imtis vadovauti ir prisiimti atsakomybę. „Kai apie tai kalbame, atrodo vienaip, o kai reikia imtis realių darbų, situacija pasikeičia. Manau, kad tai yra nelengvas reikalas“, – atviravo pašnekovas.

Beviltiškai atsilikusi

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys Aušrys Macijauskas atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio produktų perdirbimo srityje Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, ypač senosiomis narėmis, yra beviltiškai atsilikusi. „Galime drąsiai sakyti, kad Lietuvoje yra akmens amžius. Tik dabar žengiami pirmieji perdirbimo žingsneliai, todėl kiekviena investicija yra itin svarbi ir sveikintina. Todėl be galo džiaugiamės, kad Kėdainiuose bus statoma rapsų sėklų perdirbimo gamykla“, – kalbėjo A. Macijauskas.

LGAA tarybos narys apgailestavo, kad šiuo atveju investuoja privatus kapitalas, bet ne ūkininkų kooperatyvai, tačiau jis tikisi, kad netrukus į šį procesą įsitrauks ir jie. A. Macijauskas teigė manąs, kad drąsiau žingsnį galėtų žengti grūdų augintojai, kurie svajojo apie grūdų perdirbimo gamyklos statybą. „Perdirbti grūdų produktai, kokie jie bebūtų, yra skirti eksportui. Todėl, kiek bebūtų perdirbimo, kiek beveiktų įmonių, jos viena su kita nekonkuruotų. Manau, kad kuo daugiau būtų investicijų, tuo ūkininkams būtų geriau. Mes daugiausia eksportuojame neperdirbtą žaliavą ir tai žalinga tiek žemės ūkiui, tiek Lietuvos ekonomikai. Manau, kad grūdininkai, padrąsinti tokių investicijų, ryšis žengti į perdirbimo sektorių“, – ŪP vylėsi LGAA tarybos narys.

Jo mintims antrino ir Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, teigdamas, kad investicijos į žemės ūkio žaliavos perdirbimą yra daug žadančios. „Lietuvoje dar yra erdvės didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio perdirbimo projektams. Tą privaloma daryti. Svarbu atlikti rimtus namų darbus, padaryti mokslinę analizę, surasti potencialius partnerius ir kt.“, – tvirtino M. Maciulevičius.

Svarbios abi kryptys

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas ŪP aiškino, kad Lietuvoje, priklausomai nuo metų, užauginama apie 7–8 mln. t grūdų, iš kurių apie 5 mln. t eksportuojama. Kita dalis yra sunaudojama vietinėje rinkoje, perdirbama – gaminami maisto produktai, pašarai ir biodegalai, o dalis lieka naujai sėklai paruošti.

„Lietuvai, jos ekonomikai svarbios abi kryptys – ir grūdų perdirbimas, ir jų eksportas. Pagal žemdirbių investicijas į grūdų auginimą, žaliavų eksportas visada išliks. Tai irgi pridėtinės vertės kūrimas visoje prekybos grandinėje. Lietuvos klimatas yra palankus grūdams auginti, tad esame maža rinka su dideliu grūdų potencialu. Perdirbti dabar visus eksportuojamus grūdus būtų sudėtinga dėl didelių investicijų bei iššūkių parduodant produkciją. Didelės šalys, pavyzdžiui, Australija ar Kanada, JAV, Brazilija, Argentina, Prancūzija, taip pat eksportuoja apie 50–80 proc. grūdų derliaus“, – komentavo K. Šimas, atkreipdamas dėmesį į investicijas, skirtas perdirbimui.

Jis ŪP minėjo, kad per pastaruosius metus padidinti jau veikiančių įmonių pajėgumai, atidaryta nauja rapsų perdirbimo gamykla, greitojo paruošimo makaronų fabrikas, planuojama pašarų gamybos, giluminio kviečių perdirbimo plėtra, kuri prisidės prie to, jog augs vietoje suvartojamų grūdų apimtys.

„Rapsų sėklų perdirbimas kasmet auga, padidinus įmonių pajėgumus, įgyvendinus minimą „Rapsoilos“ projektą ir įvertinus dabartinius kitus perdirbėjų projektus, bendrai bus perdirbama gerokai daugiau rapsų nei 0,8 mln. t per metus, tai beveik visas prastesniais metais užauginamas rapsų derlius. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo perdirbta apie 1,65 mln. t vietoje užaugintų grūdų ir rapsų, o LGPPA vienijamos įmonės pagamino apie 1,90 mln. t produkcijos – apie 0,73 mln. t pašarų, 0,24 mln. t miltų, makaronų, kruopų, paruoštų maistui grūdų produktų, 0,35 mln. t krakmolo, glitimo, sirupo, apie 0,11 mln. t salyklo ir 0,47 mln. t biodegalų, rapsų išspaudų ir kitų išvestinių produktų“, – ŪP teigė LGPPA prezidentas.

K. Šimas minėjo, kad praėjusiais metais jų sektoriaus įmonių eksportuotų perdirbtų grūdų produktų kiekis siekė apie 0,9 mln. t, jų vertė buvo daugiau nei 544 mln. Eur. Didesnę rinką randa gaminiai, pritaikyti šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdui ir mitybos įpročiams. Kai kurie grūdų produktai išsikovojo vietą Azijos, Europos, Afrikos šalių rinkose, tačiau nėra garantijų, kad taip išliks ir ateityje. Todėl tik žinant, kokia bus tolesnė pagaminto produkto kelionė, galima daryti pamatuotas investicijas.

„Visi bandymai ir investicijos į verslo plėtrą perdirbant žaliavas yra sveikintini. Pagaminti produktai didina eksporto vertę, atveria grūdų pardavėjams dar platesnes  galimybes parduoti užaugintą produkciją, o regionuose statomos įmonės užtikrina darbo vietas gyventojams, taip pat – šias įmones aptarnaujantiems smulkesniems verslams. Manau, kad javų augintojų svajonę statyti grūdų perdirbimo gamyklą galimybių paversti įgyvendintu projektu yra, tačiau žemdirbiai turi telkti savas investicijas bei atrasti investuotojus, kurie patikėtų šiuo verslu. Pagaminti produktą nėra tas pats, kas surasti jam vietą rinkoje. Taip pat – produktų perdirbimo projektai, ypač jei kalbame apie giluminio perdirbimo produktus, kuriems pagaminti reikalingi sudėtingi procesai, yra imlūs investicijoms. Ir, kaip minėta, nėra paprasta atrasti eksporto rinkas“, – tvirtino LGPPA prezidentas.

Reikšmingos Lietuvai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 4 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.