ES auditoriai mano, kad kyla rizika nepasiekti 2030 m. klimato srities ir energetikos tikslų

2022 m. spalio mėn. Europos Komisija pranešė, kad ES pasiekė savo tris 2020 m. klimato srities ir energetikos tikslus. Pasak auditorių, šią sėkmę lėmė ne vien ES klimato srities veiksmai. Pavyzdžiui, jie pažymi, kad 27 ES valstybės narės greičiausiai nebūtų pasiekusios savo 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo, jei ne mažesnis 2009 m. finansų krizės ir COVID-19 pandemijos nulemtas energijos suvartojimas. Vis dėlto ES aplinkosaugos rezultatų vertinime išorės veiksnių poveikis aiškiai neįvardytas.

Auditoriai taip pat nustatė, kad trūksta skaidrumo, susijusio su tuo, kaip ES valstybės narės pasiekė privalomus nacionalinius tikslus, taikydamos lanksčias priemones: kai kurios ES šalys neprisidėjo taip, kaip tikėtasi, ir naudojo kitas priemones savo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, pirko išmetamųjų teršalų kvotas arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis iš kitų valstybių narių, kurios viršijo savo tikslus.

Auditoriai aptiko mažai informacijos apie tai, kokios faktinės išlaidos siekiant tikslų teko ES biudžetui, nacionaliniams biudžetams ir privačiajam sektoriui, ir apie veiksmus, kurie pasirodė esą sėkmingi. Dėl to piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams sunku nustatyti, ar ES savo bendrų tikslų siekia ekonomiškai efektyviai, ir pasimokyti iš patirties siekiant įgyvendinti būsimus 2030 m. tikslus.

„Turime užtikrinti didesnį ES ir jos valstybių narių veiklos rezultatų, susijusių su jų veiksmais klimato ir energetikos srityse, skaidrumą, – teigė auditui vadovavusi Audito Rūmų narė Joëlle Elvinger. – Taip pat manome, kad turėtų būti apskaitomas visas ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant dėl prekybos ir tarptautinės aviacijos bei laivybos susidarantį išmetamųjų teršalų kiekį. Tai svarbu, kadangi ES yra įsipareigojusi tapti pasauline lydere pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.“

Auditoriai patvirtina, kad, lyginant su kitomis pramoninėmis šalimis, ES gerai sekasi mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tačiau ES visų savo išmetamųjų teršalų neapskaito – jie būtų maždaug dešimtadaliu didesni, jei būtų įtraukti dėl prekybos, tarptautinės aviacijos ir laivybos susidarantys teršalai.

Žvelgiant į ateitį, ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad nėra ženklų, jog platesnio užmojo 2030 m. tikslams pasiekti bus skiriamas pakankamas finansavimas, visų pirma iš privačiojo sektoriaus, iš kurio laukiama svaraus indėlio.

Komisija taip pat pranešė, kad siekiant 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo ES šalims trūksta kolektyvinio užmojo; jau pasitvirtino, kad pasiekti atitinkamą 2020 m. tikslą buvo sunkiausia. Dėl kai kurių pasiūlymų dar labiau padidinti 2030 m. tikslus (visų pirma dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio ir „REPowerEU“ pasiūlymų) finansavimo poreikiai dar labiau išaugs. Jie taip pat apima prielaidas, kuriose arba nepakankamai atsižvelgiama į žinomus klausimus (pavyzdžiui, energetinę priklausomybę nuo Rusijos), arba kurios, kaip matyti iš ankstesnių auditų, nepasitvirtina taip, kaip planuota (pavyzdžiui, kad valstybės narės visapusiškai įgyvendins esamą politiką).

Bendroji informacija

Reaguodama į klimato kaitą, ES nusistato vis platesnio užmojo tikslus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą. Pagal ES taisykles, valstybės narės turėjo pateikti 2021–2030 m. laikotarpio nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. valstybės narės turės pateikti atnaujintus planų projektus, kuriuose atsispindėtų didesnis ES tikslų užmojis, o tada jie turės būti užbaigti iki 2024 m. vidurio.

Tikimasi, kad ši audito ataskaita padės Komisijai įvertinti šiuos planų projektus, o valstybėms narėms – juos užbaigti. ES įsipareigojo bent 30 % savo 2021–2020 m. ES biudžeto skirti klimato srities veiksmams, t. y. apie 87 milijardus eurų per metus. Ši suma sudaro mažiau nei 10 % visų investicijų, kurių reikia 2030 m. tikslams pasiekti ir kurios, kaip apskaičiuota, sudaro apie 1 trilijoną eurų per metus. Tikimasi, kad likusią investicijų dalį sudarys nacionalinės ir privačios lėšos.

Specialioji ataskaita 18/2023 „ES klimato srities ir energetikos tikslai. 2020 m. tikslai pasiekti, tačiau esama mažai požymių, kad pakaks veiksmų, skirtų 2030 m. tikslams pasiekti“ paskelbta Audito Rūmų interneto svetainėje. Pastaraisiais metais paskelbta daug ataskaitų klimato kaitos tema.

Europos Audito Rūmų informacija