Iš visų JAV prezidentų jis buvo turbūt taikiausias ir... didžiausias ūkininkas!

J. Carteris yra vyriausias dar gyvas prezidentas, ir ilgiausiai gyvenęs prezidentas JAV istorijoje. Tačiau bene mažiausiai žinomas ir kone svarbiausias jo pasiekimas – tai buvo vienintelis JAV prezidentas, kurio kadencijos metu Amerika prieš nieką nekariavo.

Ūkio darbuose

Kaip rašo „Agrarheute“, jis užaugo Džordžijos valstijoje, Plainso mieste. Jameso Earlo „Jimmy“ Carteris kilęs iš ūkininkų šeimos. Šeimos ūkyje, 360 hektarų, buvo auginama medvilnė ir valgomieji arachiai (žemės riešutai). Abi šios kultūros puikiai papildo viena kitą; arachiai kaupia azotą, o tai gali vėl pagerinti dirvožemio kokybę.

Arachius Carteris vyresnys pradėjo auginti, kai būsimasis prezidentas buvo dar baikas. Šeima pirmiausia augino mažus ispaniškus arachius, kurie vartojami kaip sūdyti užkandžiai bei saldainių batonėliuose, o kai kurios veislės – ir kiaulių pašarui.

Būdamas penkerių metų Jimmy Carteris pardavinėjo virtus arachius savo gimtojo miesto gatvėse. Iš trijų akrų būdavo nukasama tona žemės riešutų, už kuriuos buvo galima gauti apie šešiasdešimt dolerių. Tuo metu tai buvo laikoma geru uždarbiu.

1953 m., mirus tėvui, J. Carteris su žmona ir vaikais grįžo į Džordžiją vadovauti šeimos verslui. Vėliau jis net pats užsiaugino žemės riešutų sėklų, užuot jas tik pirkęs ir perpardavęs. Padidinęs pajamas J. Carteris išplėtė sandėliavimo verslą ir per savo kompaniją „Carter's Warehouse“ prekiavo ne tik sertifikuotomis žemės riešutų sėklomis, bet ir skystomis trąšomis, kalkėmis, kukurūzais bei medvilne. Pagaliau, iki šiol galima apsidrausti nuo gaisro ir nelaimingų atsitikimų per „Carter Agricultural Company“.

Trumpa biografija

J. Carteris gimė 1924 m. spalio 1 d. mažame Plainso miestelyje Džordžijos valstijoje. Būsimasis JAV prezidentas užaugo, veikiamas tėvo kalbų apie verslą, žemės riešutų auginimą, politiką ir šeimos įsipareigojimą baptistų tikėjimui.

1946 m. ​​baigęs JAV karinio jūrų laivyno akademiją, jis vedė Rosalynn Smith ir septynerius metus tarnavo kariniame jūrų laivyne, didžiąją to laiko dalį tarnavo povandeniniame laive.
1976 m. JAV prezidento rinkimuose jis stojo prieš respublikoną Geraldą R. Fordą ir laimėjo. J. Carteris savo kampaniją grindė pasitikėjimu, aplinkos apsaugos reforma, vyriausybės efektyvumu ir rasinės diskriminacijos panaikinimu. 1977–1981 m. jis ėjo 39-ojo JAV prezidento pareigas, didėjant įtampai tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje, įskaitant Irano įkaitų krizę. Be to, J. Carteriui teko daug dėmesio skirti ir šalies ekonomikai, kenčiančiai nuo didelės infliacijos, didelio nedarbo ir lėto augimo. Nepaisant to, jis sugebėjo įveikti šalies energetinę krizę, sukurti Švietimo ir Energetikos departamentus bei išplėsti nacionalinio parko sistemą. Po kadencijos J. Carteris ir Rosalynn grįžo į Džordžiją.

J. Carterio kadencijos žymiausi politiniai pasiekimai:

• Kemp Deivido susitarimai – Izraelio ir Egipto susitarimas, ypač vėlesniais metais, laikomas pagrindiniu veiksniu, siekiant užkirsti kelią karui Artimuosiuose Rytuose ir padedančiu nutiesti kelią tam tikram dialogui tarp Izraelio ir kai kurių arabų valstybių bei palestiniečių.
• Santykių su Kinija normalizavimas – nors Richardas Nixonas atliko garsiąją kelionę, kad padėtų pradėti dialogą, J. Carterio pastangos atvėrė kelią oficialiems santykiams su Kinija.
• 1977 m. Panamos kanalo sutartis. Strateginio kanalo perdavimas Panamai iki šiol laikomas bene didžiausia JAV politikos Lotynų Amerikos atžvilgiu sėkme.
• Žmogaus teisės – nors tuo metu buvo kritikuojamas, J. Carterio siekis teikti pirmenybę žmogaus teisėms santykiuose su kitomis šalimis dabar laikomas pagrindiniu politikos pliusu, nors JAV dažnai buvo kaltinamos, kad nesilaiko savo oficialios retorikos.
• Aplinkosaugos čempionas – jis laikomas vienu iš daugiausia aplinkosaugos srityje nuveikusių prezidentų. J. Carterio kadencijos metu buvo priimti pagrindiniai teisės aktai šioje srityje, o jis pats asmeniškai akcentavo saulės energijos naudą, kai ant Baltųjų rūmų stogo įrengė pirmąsias saulės baterijų plokštes.

Parengė Ričardas Čekutis