Ashburn +11,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 12 Spa 2024
Ashburn +11,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 12 Spa 2024

freepik.com nuotr.

ES ir Vokietija blaškosi: kaip suvaldyti nelegalią migraciją?

2024/09/21


Vokietija išlieka kritiška dėl tolesnių Briuselio nelegalios migracijos valdymo priemonių, kurias pavadino „čekių knygelių diplomatija“, tačiau ji gali būti atvira įvairioms iniciatyvoms prieglobsčio suteikimo procedūras vykdyti už ES ribų.

Supykdė kaimynus

Praėjusią savaitę Vokietija paskelbė, kad atnaujins visų sienų kontrolę. Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pareiškė, kad įves patikrinimus visuose sienos kirtimo punktuose ir sukurs modelį, pagal kurį nelegalūs migrantai negalėtų patekti į Vokietijos teritoriją.

Išaugus sienų neteisėtų kirtimų skaičiui, Vokietija dar praėjusiais metais pradėjo vykdyti išskirtines patikras prie sausumos sienų su Lenkija, Čekija, Šveicarija ir Austrija. Laikini patikrinimai prie visų sienų taip pat buvo vykdomi per Europos futbolo čempionatą ir olimpines bei paralimpines žaidynes.

Nuo rugsėjo 16 d. tokie patikrinimai išplėsti iki visų Vokietijos sausumos sienų. Nors ES Šengeno erdvės taisyklės paprastai draudžia pasienio patikrinimus, šalys narės gali užregistruoti išimtis Europos Komisijoje (EK), ką Vokietija ir padarė, supykdydama kaimynus.

Akivaizdu, kad šis sprendimas labiausiai paveiks Lenkiją, todėl ji jau ėmėsi priemonių. Berlyno sprendimas Lenkijoje buvo sutiktas su didžiuliu nepasitenkinimu, o ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pavadino jį „visiškai nepriimtinu“.

„Vokietijos veiksmai (...) kelia didelį susirūpinimą. Jie netgi gali kelti grėsmę visos Šengeno erdvės veikimui, o tai labai svarbu ES piliečiams ir yra neabejotina sėkmė“, – paskelbė Lenkijos vidaus reikalų ministerija.

„Artimiausiomis valandomis Lenkija siūlys konsultacijas su Vokietija besiribojančiomis ES valstybėmis, kad būtų galima apsvarstyti galimą atsakymą „taip pat ir ES lygmeniu“, – pridūrė ministerija, nenurodydama, kada ir kur įvyks susijusių šalių susitikimas.

Kai kurios kitos ES šalys taip pat jau spėjo išreikšti „susirūpinimą“, kad toks vienašališkas Vokietijos požiūris esą gali „skaldyti Europą“, nes Berlynas nedemonstruoja noro įgyvendinti naujas ES siūlomas priemones, skirtas nesibaigiančiai neteisėtai migracijai suvaldyti.

„Vyriausybė sutelkia dėmesį į tai, kas buvo pasiekta per 10 metų trukusias derybas Europos lygmeniu“, – miglotai į priekaištus atsakė Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas Maximilianas Kallas. Ministerijos teigimu, minėtos nacionalinės priemonės turėtų užpildyti dvejų metų tarpą iki ES reformos įsigaliojimo.

Taigi, ES nelegalios migracijos suvaldymo pasiūlymai, kuriuos EK pateikė pastaraisiais mėnesiais, vargu ar atgrasys Berlyną nuo paskelbtos nelegalių migrantų atstūmimo politikos.

Čekių knygelių diplomatija?

ES naujoji migracijos valdymo strategija reiškia, kad Komisija pasirašys sutartis su trečiosiomis šalimis, tikintis, kad šios padės užkirsti kelią nelegaliems migrantams pasiekti Europos krantus. Žinoma, už tokias paslaugas Komisija mokės toms valstybėms pinigus.

Nors dauguma augančios migracijos paveiktų ES šalių, tokių kaip Ispanija, Nyderlandai ir Italija, lyderių lydėjo Ursulą von der Leyen kelionėse į tranzito šalis pasirašyti tokių susitarimų, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas to niekada nedarė. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės dėmesys migracijai labiausiai padėjo iškilti opozicinei dešiniųjų „Alternatyvai Vokietijai“ (AfD), vyriausybė esą „norėjo efektyviai dirbti, o ne pasirodyti prieš kameras su EK vadove“, – sakė O. Scholzo kolega socdemų partijoje Helge Lindh‘as, daugiausia dirbantis migracijos klausimais. Jis pridūrė, kad Komisijos sandoriai dažniausiai buvo „čekių knygelių diplomatija, daugiausia dėmesio skiriant pinigų pervedimams autoritarinėms vyriausybėms“, priešingai nei pačios Vokietijos „išsamūs“ dvišaliai susitarimai. Šiuose susitarimuose yra trečiųjų šalių patikinimai priimti migrantus atgal. Be to, U. von der Leyen sandoriai neapima Vokietijai svarbių Artimųjų Rytų migracijos kelių, sakė H. Lindh‘as.

ES lygmeniu O. Scholzas pirmiausia norėtų atgaivinti 2016 m. ES ir Turkijos susitarimą, įpareigojantį Turkiją atgal priimti migrantus, atvykusius per jos teritoriją. Kaip žinia, nuo 2020 metų šis susitarimas praktiškai nevykdomas.

Albaniškas modelis

Prieštaringesnė priemonė, kurios Briuselis ir kelios valstybės narės pageidautų taikyti ES lygmeniu, yra Italijos siūlomas „albaniškas modelis“. Roma planavo priimti nelegalius migrantus į Albaniją, susitarus su vietos valdžia, kad ten nagrinėtų jų prieglobsčio prašymus. Tai planuota daryti migrantų atgrasymo sumetimais.

Įdomu tai, jog Vokietijai ši idėja patiko: „Vadinamasis „albaniškasis modelis“ yra dėmesio verta tema, kuri ir toliau bus svarbi tolesnėse diskusijose tiek Vokietijoje, tiek Europos lygmeniu“, - pareiškė M. Kallas.

Dėl opozicijos spaudimo vokiečių vyriausybė šiuo metu svarsto galimybes, kaip Vokietija galėtų praktiškai įgyvendinti tokias išorines prieglobsčio kontrolės procedūras.

Manoma, jog valdantieji socdemai seniai simpatizuoja „albaniškajam modeliui“, o migracijos Geraldas Knausas tokį variantą pristatė koalicijos deryboms dar 2021 m.

Tačiau įtakingi partijos vidaus reikalų specialistai, tokie kaip parlamento pirmininko pavaduotojas Dirkas Wiese, nėra įsitikinę teigiamu kaštų ir naudos santykiu. „Visas šis reikalas būtų labai brangus ir labai sudėtingas“, – svarstė D. Wiese.

Tokiam modeliui griežtai prieštarauja ir jaunesnieji socdemų koalicijos partneriai žalieji. Jų pagrindinis Bundestago specialistas migracijos klausimais Julianas Pahlke sakė, kad toks modelis prilygsta „populistiniam sprendimui“, kuris esą „nesuderinamas su Europos ir tarptautine teise“, kadangi „prieglobsčio prašymas gali būti pateiktas tik tada, kai žmogus įkelia koją į Vokietijos žemę...“. Keista, bet J. Pahlke neišsakė jokios kritikos vadinamajai „čekių knygelių diplomatijai“ – matyt, jo manymu, mokėti pinigus Afrikos vadukams už migrantų gaudymą bei sulaikymą yra normalu, o štai civilizuotai svarstyti jų prieglobsčio prašymus trečiosiose šalyse – jau „populizmas‘“...

Kas bus nuspręsta?

Daugiau aiškumo tikimasi gruodžio mėnesį, kai Vokietijos vyriausybė pristatys savo modelį. Įtakingi Vokietijos ekspertai bet kuriuo atveju abejoja, ar kuri nors iš EK svarstomų Europos iniciatyvų padarys kokį nors poveikį valdžios sprendimui.

Komisijos susitarimai su Tunisu sulaukė pagyrimų net britų spaudoje už tai, kad pastaruoju metu sumažėjo nelegalių atvykėlių į Italiją, nors daugiau liaupsių yra skiriama pačių italų iniciatyvai, nei EK. Esą, premjeras Keiras Starmeris norėtų pasisemti patirties iš Giorgijos Meloni, mažinant nelegalių migrantų skaičių, tačiau britams kyla klausimų, ar panašus migracijos valdymo modelis būtų veiksmingas ir tinkamas Jungtinei Karalystei.

O vokiečiai ir toliau skeptiški bei atsargūs. „Vis dar nėra jokių tyrimų ar patikimų mokslinių išvadų apie tai, kiek migraciją paveikė sandoris su Tunisu“, – sakė vyriausybės patarėjas migracijos klausimais Hansas Vorlaenderis, kurio manymu, jokių tyrimų nėra atlikta ir „albaniškojo modelio“ veiksmingumui nustatyti.

Šiuo metu valdžia, siekdama paskatinti, jos manymu, objektyvias diskusijas, skelbia pagrindiniu faktus, susijusius su šalies migracijos politika.

Čia kas mėnesį pateikiama informacija apie pateiktus prieglobsčio prašymus, sprendimus ir vykdomas procedūras. O čia yra rugpjūčio mėnesio prieglobsčio prašytojų bei migrantų statistika pagal tautybę. Apibendrinta viso migracijos į Vokietiją proceso informacija skelbiama čia.

Šių metų duomenų dar nėra, bet 2023 m. Vokietijoje gyveno apie 24,9 mln. migrantų kilmės žmonių – tai sudaro 29,7 proc. nuo visų gyventojų (2022 m. ši dalis buvo 28,7 proc.).

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis