ES prekyba žemės ūkio maisto produktais pasiekė rekordinį perteklių

Praėjusiais metais ES eksporto vertė sudarė 228,6 mlrd. eurų, o importas – 158,6 mlrd. eurų, taigi bendras perteklius buvo 70,1 milijardo eurų (+22 proc. ir 12,8 mlrd. daugiau nei 2022 m.). Šį teigiamą balansą daugiausia lėmė tvarios aukštos ES eksportuojamų produktų kainos ir mažėjančios pasaulinės importuojamų produktų kainos. Didžiąją eksporto dalį sudarė grūdų gaminiai, pieno produktai ir vynas. Kalbant apie importą, ES ir toliau patiria prekybos tam tikrų kategorijų produktais (aliejinių augalų sėklų, baltyminių augalų, vaisių ir riešutų, kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių) deficitą. Dėl aukštos kokybės, konkurencingumo ir aukšto lygio įvairovės Europos Sąjunga išlieka didžiausia pasaulyje prekiautoja žemės ūkio maisto produktais.

Eksportas

ES žemės ūkio maisto produktų eksportas 2023 m. pasiekė 228,6 mlrd. Bendrija prekiauja su daugeliu šalių, o Jungtinė Karalystė (JK) yra pagrindinė ES žemės ūkio maisto produktų eksporto paskirties vieta – jai tenka 22 proc. (51,3 mlrd. eurų). Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) tebėra antroji viso ES žemės ūkio maisto produktų eksporto paskirties vieta, nors ES eksportas, visų pirma spiritinių gėrimų ir likerių, šia kryptimi šiek tiek sumažėjo. Kinija vis dar yra trečioji paskirties šalis, kuriai tenka 6 proc. visos ES žemės ūkio maisto produktų eksporto vertės. Tačiau kiaulienos eksportas į Kiniją 2023 m. sumažėjo 29 proc. Paaugo ES žemės ūkio maisto produktų eksportas į Turkiją (+683 mln. eurų, +7 proc.) ir Ukrainą (+533 mln. eurų, +18 proc.). Apskritai ES prekyba žemės ūkio maisto produktais išlieka įvairi, nes daug šalių partnerių.

2023 m. ES eksportavo labai įvairių produktų, o trys produktų kategorijos sudarė beveik 30 proc. viso ES žemės ūkio maisto produktų eksporto. Šios trys svarbiausios kategorijos buvo grūdų gaminiai ir malimo produktai; pieno produktai; vynas ir vyno pagrindo produktai. Vaisių, riešutų ir daržovių gaminių eksporto vertė 2023 m. padidėjo labiausiai – +1,3 mlrd. eurų (+12 proc.), palyginti su 2022 m. Po to seka grūdų pusgaminių ir malimo produktų (+1,2 mlrd. eurų, +5 proc.) bei konditerijos gaminių ir šokolado (+1,2 mlrd. eurų, +12 proc.) eksportas.

Importas

Per praėjusius metus jis sumažėjo 7 proc. ir siekė 158,6 mlrd. Šis ES žemės ūkio maisto produktų importo vertės pokytis yra susijęs su importuojamų produktų kainų raida.

Brazilija ir toliau buvo pirmasis kilmės šaltinis – jam teko 11 proc. ES žemės ūkio maisto produktų importo. JK buvo antrasis didžiausias šaltinis, o importas išliko stabilus. Ukraina – trečioji šalis importuotoja (importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė sudarė 11,8 mlrd. eurų ir 7 proc. ES importo). Importo iš Ukrainos raida 2023 m. įvairavo (nelygu produktai), tačiau metų pabaigoje importo lygis sugrįžo į 2021 m. lygį. Apskritai trys pagrindinės ES importo kilmės šalys sudarė 28 proc. viso importo, o ES iš 30 šalių importavo protuktų už 1 mlrd. eurų ar daugiau, o tai rodo ES žemės ūkio maisto produktų importo įvairovę šalyse.

Importas labiausiai padidėjo iš Turkijos (+999 mln. eurų, +18 proc.), po jo rikiuojasi Egiptas +566 mln. eurų, +41 proc.). Kiti reikšmingi pokyčiai: sumažėjo produktų iš Argentinos (–2,3 mlrd. eurų, –33 proc.), Kinijos (–1,5 mlrd. eurų, –15 proc.) ir Indonezijos (–1,3 mlrd. eurų, –19 proc.).

2023 m. ES toliau importavo daugiausia trijų kategorijų produktus, kurie sudarė 40 proc. viso ES žemės ūkio maisto produktų importo: 1) vaisius ir riešutus, 2) aliejinius ir baltyminius augalus ir 3) kavą, arbatą, kakavą bei prieskonius. Šios kategorijos sudaro 21–22 mlrd. eurų ir sudaro 13–14 proc. ES importo. 2023 m. labiausiai padidėjo tabako gaminių (+1 mlrd. eurų, +27 proc.) ir daržovių (+793 mln. eurų, +16 proc. vertės) importo vertė.

EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato informacija