ES prekyba žemės ūkio maisto produktais išliko stabili

Eksportas

2023 m. rugpjūtį ES žemės ūkio maisto produktų eksportas buvo stabilus ir sudarė 18,2 mlrd. Eur. Visų eksportuotų produktų kainos išliko aukštos.

Bendra grūdinių ir malimo produktų eksporto vertė nuo sausio mėn., palyginti su 2022 m., išliko didelė (+1,4 mlrd. Eur, +10 proc.), tas pat pasakytina apie vaisių ir daržovių gaminius (+1,3 mlrd. Eur, +20 proc.), konditerijos gaminius ir šokoladą (+966 mln. Eur, +16 proc.).

Palyginti su 2022 m. reikšmingai ūgtelėjo eksportas į Turkiją (+851 mln. Eur, +34 proc.), tuo tarpu žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į JAV sumažėjo 8 proc. (-1 561 mln. Eur), taip pat jis sumenko į Egiptą – 35 proc. (-635 mln. Eur) ir į Alžyrą –20 proc. (-502 mln. Eur).

Trys pagrindinės ES žemės ūkio maisto produktų eksporto šalys yra Jungtinė Karalystė, JAV ir Kinija.

Importas

Rugpjūčio mėnesį ES importas padidėjo 5 proc. ir pasiekė 12,5 mlrd. Eur, tačiau šis rodiklis 15 proc. mažesnis nei 2022 m. rugpjūtį. Apskritai importas 2023 m. sausio–rugpjūčio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, siekė 107 mlrd. Eur ir palyginti su praėjusių metų tuo pačiu periodu šiek tiek sumažėjo (-3 proc., -3 mlrd. Eur).

Sumenko aliejinių augalų sėklų ir baltyminių augalų (-2 mlrd. Eur, -12 proc.), taip pat augalinio aliejaus (-1,9 mlrd. Eur, -27 proc.) importas. Aliejinių augalų sėklų importo apimtis ir kainos sumažėjo (atitinkamai 5 proc. ir 7 proc.), bet augalinio aliejaus importo vertės kritimą daugiausia lėmė mažesnės kainos.

2023 m. importas sumažėjo daugiausia iš Brazilijos (-1,3 mlrd. Eur, -10 proc., ypač sojos pupelių) ir Argentinos (-1,2 mlrd. Eur, -27 proc., daugiausia sojų miltų). Mažiau produktų į ES įvežta ir iš Australijos (-870 mln. Eur, -30 proc., daugiausia rapsų sėklų) ir Filipinų (-528 mln. Eur, -47 proc., daugiausia kokosų aliejaus).

Sausio–rugpjūčio mėnesiais daugiausia žemės ūkio ir maisto produktų iš ES importavo Brazilija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

ŪP patarėjas su EK

EK nuotr.