ES subsidijas pasiglemžia milijardieriai?

Kaip rašo britų „The Guardian“, ES žemės ūkis išgyvena krizę. Smulkūs ūkiai bankrutuoja vienas po kito – per dešimtmetį ES jų išnyko net 3 mln. Tuo pačiu metu ES lėšos, užuot atitekusios skurstantiems ūkininkams, nuo 2022 metų daugiausia nukeliaudavo į 17 turtingiausių „Forbes“ sąrašo žmonių kišenes.

Milijardieniai pildosi kišenes

Remiantis oficialių ES valstybių narių duomenų analize, milijardieriai buvo „galutinis naudos gavėjas“, pasidalijęs 3,3 mlrd. eurų.

Paaiškėjo, jog Europos Sąjunga (ES) 2018–2021 metais skyrė dosnias subsidijas ūkininkavimui mažiausiai 17 milijardierių įmonėms, įskaitant buvusiam Čekijos ministrui pirmininkui Andrejui Babišui ir britų verslininkui serui Jamesui Dysonui priklausančias įmones.

 A.  Babišas, tik šių metų vasarį buvo išteisintas dėl sukčiavimo, susijusio su subsidijomis žemės ūkiui. Buvęs 68 metų premjeras kartu su buvusia padėjėja Jana Nagyova buvo apkaltinti neteisėtai gavus 2 mln. eurų ES prabangaus viešbučio ir konferencijų centro kaimo vietovėje plėtrai. Ši istorija taip pat buvo plačiai aprašyta.

Dar prieš „Brexit“ ES išmokas gavo ir J. Dysonas, Didžiosios Britanijos dulkių siurblių magnatas, kuris plačiai agitavo už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES.

Neliko nuskriaustas net Guongchangas Guo, Kinijos investuotojas, kuriam priklauso „Wolverhampton Wanderers“ futbolo klubas.

Kiti milijardieriai, gaunantys ES mokesčių mokėtojų lėšas, yra Clemensas Toenniesas, Vokietijos mėsos magnatas, pripažinęs, kad 2022 m. „klydo“ dėl Vladimiro Putino; Andersas Holchas Povlsenas, tarptautinio drabužių mažmeninės prekybos tinklo „Bestseller“, į kurį įeina „Vero Moda“ bei „Jack and Jones“) vadovas ir vienintelis savininkas; Kjeldas Kirkas Kristiansenas, danų žaislų gamintojas ir buvęs „Lego“ generalinis direktorius.

Beprotybė ar korupcija?

„Tai beprotybė“, – sakė Benoit Biteau, prancūzų ekologinis ūkininkas ir žaliųjų frakcijos EP narys praėjusiame Europos Parlamente, – „Dauguma ūkininkų stengiasi užsidirbti pragyvenimui ir kažkaip išgyventi“.

ES skiria trečdalį viso savo biudžeto ūkininkams, vykdydama bendrą žemės ūkio politiką. Bendrija skirsto pinigus pagal ūkininko turimą žemės plotą, o ne pagal tai, ar jiems reikia paramos. Būtent tuo ir pasinaudoja paramą susišluojantys milijardieriai, prisipirkę žemės sklypų.

Tačiau griežtos privatumo taisyklės, silpni skaidrumo reikalavimai ir sudėtingos įmonės nuosavybės schemos reiškia, kad buvo sudėtinga patikrinti, kas gauna pinigus. 2021 m. Europos Parlamento biudžeto kontrolės komiteto užsakytame tyrime Europos politikos studijų centro (CEPS) mokslininkai pareiškė, kad šiuo metu „de facto neįmanoma“ visiškai patikimai nustatyti didžiausius galutinius ES finansavimo gavėjus.

Norėdami atlikti geriausią įvertinimą, tyrėjai susiejo duomenis apie kiekvienos valstybės narės ūkio subsidijų gavėjus su komercinių įmonių duomenų baze. Atsižvelgdami į gavėjus, jie nustatė žmones, kuriems priklausė bent 25 proc. įmonės akcijų kiekviename nuosavybės grandinės etape, kad nustatytų „galutinį naudos gavėją“.

Tačiau kai kuriais atvejais tyrėjai negalėjo atsekti pinigų, nes jie atiteko regioninėms institucijoms, kurios perskirstė ES pinigų srautus savo nuožiūra, išmokėdamos juos grynaisiais.

Tyrėjas Damiras Gojšičius išsiaiškino, kad 17 milijardierių per ketverius metus gavo ES žemės ūkio subsidijas per jiems visiškai arba iš dalies priklausančias įmones. Jo teigimu, bendra pinigų suma, susijusi su milijardieriais, buvo 3,3 mlrd. eurų, tačiau įmonių grandinė buvo pernelyg sudėtinga ir netiksli, kad sumas būtų galima apskaičiuoti pagal jų nuosavybės dalį.

Kritika

Mokslininkai kritikavo „iškrypėliškas paskatas“, kurios verčia ūkininkus naikinti gamtą. Jie apskaičiavo, kad 50–80 proc. ES subsidijų ūkininkavimui skiriama gyvulininkystei, o ne maisto, kuris būtų palankesnis žmonių ir planetos sveikatai, gamybai.

„Siekdami sveikesnės ateities mums reikia greito perėjimo prie sveiko maisto gamybos, o subsidijos yra didžiausias ekonominis svertas pokyčiams“, – sakė Leideno universiteto pasaulinių pokyčių tyrinėtojas Paulas Behrensas.

Jis sakė: „Nelygybė bendrijoje yra didžiulė ir šis tyrimas dar kartą parodo, kiek turtingiausi žemės savininkai ir toliau praturtėja iš subsidijų. Nors BŽŪP skaidrumas laikui bėgant pagerėjo, detektyvinio darbo, reikalingo norint išsiaiškinti, kaip leidžiami visuomenės mokesčiai, skaičius stebina“.

„The Guardian“ mėgino susiekti su minėtais subsidijų gavėjais, tačiau dauguma 17 milijardierių neatsakė į prašymus pakomentuoti.

Parengė Ričardas Čekutis