Pirmiausia Taryba įvertino antruosius bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų įgyvendinimo metus.
Atsižvelgiant į praktinę patirtį, įgytą per pirmuosius dvejus dabartinės BŽŪP metus, Tarybos nariai apsikeitė nuomonėmis apie tam tikrus iššūkius, su kuriais susiduria nacionalinės valdžios institucijos, įgyvendindamos strateginius planus. Buvo siekiama nustatyti galimus patobulinimus laikotarpiui po 2027 m., siekiant užtikrinti, kad strateginiai planai ir toliau būtų vykdomi.
Ministrai paminėjo, kad sveikintų didesnį lankstumą ir supaprastintą nacionalinių strateginių planų priėmimo bei keitimo tvarką. Be to, jie pageidautų mažinti biurokratiją ir akcentavo, kad reikėtų supaprastinti ataskaitų teikimo taisykles.
„Pertekliniai ribojimai veda prie absurdiško, neefektyvaus lėšų naudojimo bei mažina pasitikėjimą pačia ES ir BŽŪP. Turime grįžti prie sveiko proto. Negi kiekvienai auginamai kultūrai reikia pirkti po atskirą laistymo mašiną, kuri būtų naudojama tik kelis kartus per metus?“
Kazys Starkevičius, Lietuvos žemės ūkio ministras
Lietuviški akcentai
Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pritaria Trayboje vyravusiai nuomonei, jog reikia lanksčiau žiūrėti į Strateginio plano keitimo galimybes, nes sudėtinga tikėtis pasiekti visus plane numatytus tikslus: „Nors antrieji strateginių planų įgyvendinimo metai sukuria kiek daugiau optimizmo, o nepopuliarios priemonės įgauna pagreitį, tačiau kai kuriuos Strateginio plano tikslus bus sunku pasiekti. ES iškelti tikslai – pernelyg ambicingi, pavyzdžiui, dėl ekologinio ūkininkavimo ir kraštovaizdžio elementų. Administracinė našta tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms vis dar išlieka didelė. Todėl būtina supaprastinti strateginių planų keitimo procedūrą ir užtikrinti lankstesnį procesą“.
Mūsų ministras, be to, atkreipė dėmesį į tam tikras aplinkybes ir sunkumus, kurie kilo įgyvendinant Strateginį planą. Tačiau svarbiausia, ministro nuomone, pagaliau turi būti užtikrinti ūkininkų interesai, negrasinant baudų bei sankcijų vėzdu: „Ūkininkams turėtų būti leista efektyviau ir racionaliau naudoti žemės ūkio techniką, įrangą ar bet kokį kitą daiktą, įsigytą su ES parama, nebijant, kad jiems bus taikomos sankcijos. Siekiant įgyvendinti BŽŪP tikslus, reikia atsisakyti griežta kontrole ir baudomis grįstų ES paramos administravimo principų ir leisti ūkininkams būti savo ūkių šeimininkais. O ką matome praktikoje? Ūkininkas investavo į įrangą, reikalingą daržovėms auginti, bet negali jos naudoti javams, nes tai nebuvo numatyta patvirtintame investiciniame projekte. Kas blogo, kad su nupirkta įranga bus atliekami papildomi, projekte nenumatyti darbai, kurie tik pagerintų ūkio gyvybingumą, sustiprintų atsparumą krizėms?“, - retoriškai klausė K. Starkevičius.
Ministras kvietė Europos žemės ūkio politikos reguliuotojus grįžti prie „sveiko proto“: „Ūkyje, ypač mišriame ar šeimos, kur ūkininkavimas yra gyvenimo būdas, labai sunku, o gal ir neįmanoma, nubrėžti aiškių ribų tarp veiklų ir darbų. Apribojimas naudoti techniką vienai ar kitai veiklai, priklausomai nuo to, kas parašyta investiciniame projekte, neracionalus. Esame tvirtai įsitikinę, kad siekdami plačių BŽŪP tikslų turime atsisakyti griežta kontrole ir baudomis grįstų ES paramos administravimo principų, suteikiant laisvę ūkininkui būti savo ūkio šeimininku. Pertekliniai ribojimai veda prie absurdiško, neefektyvaus lėšų naudojimo bei mažina pasitikėjimą pačia ES ir BŽŪP. Turime grįžti prie sveiko proto. Negi kiekvienai auginamai kultūrai reikia pirkti po atskirą laistymo mašiną, kuri būtų naudojama tik kelis kartus per metus?“.
Situacija rinkoje
Taryba, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, taip pat aptarė žemės ūkio rinkų ir žaliavų situaciją. Ministrai nagrinėjo iššūkius ir galimus sprendimus, atsižvelgdami į esamą geopolitinį kontekstą.
Pripažinus, kad padėtis žemės ūkio rinkose buvo gana stabili, akcentuoti iššūkiai, susiję su neigiamu klimato kaitos ir nepalankių oro sąlygų poveikiu, tokiais kaip potvyniai ir sausros, didelės sąnaudos ir gyvūnų ligų plitimas.
Kai kurie ministrai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl miškų naikinimo reglamento įgyvendinimo.
Kiti klausimai
Kalbant apie Ukrainą, Taryba paragino ir toliau remti šalį, o kai kurie ministrai minėjo būtinybę atsižvelgti į Ukrainos importo į ES poveikį.
Kai kurios valstybės narės taip pat paragino išplėsti iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamų produktų, kuriems taikomi padidinti muitai, sąrašą.
Vokietijos delegacija, remiama Prancūzijos, pateikė siūlymą padidinti valstybės pagalbos minimalų slenkstį. Tam dauguma žemės ūkio ministrų pritarė.
Žuvininkystė
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl su Jungtine Karalyste bendrai naudojamų žuvų išteklių valdymo kitąmet. Konsultacijos vyks nuo spalio pabaigos iki gruodžio pradžios. Taip pat aptartos būsimos konsultacijos su Norvegija dėl žvejybos galimybių 2025 m. (daugiausia dėl keitimosi kvotomis ir prieigos prie vandenų), su pakrantės valstybėmis dėl bendro leistino 2025 m. sužvejotų skumbrių, žydrųjų merlangų ir silkių šiaurės rytų Atlante.
Parengė Ričardas Čekutis