ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas pirmąjį ketvirtį toliau stabiliai augo

Eksportas

2024 m. kovą ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas pasiekė 20,1 mln. Eur, t. y. per mėnesį padidėjo 4 proc. Jungtinė Karalystė (JK) išliko pagrindinė ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto kryptis, jai teko 22 proc. ES eksporto vertės. Per pirmąjį ketvirtį labiausiai ES eksportas augo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) – 6 proc. (372 mln. Eur), o Kinija, nepaisant 12 proc. sumažėjusios vertės, išliko trečia svarbiausia kryptis. Be kitų reikšmingų pokyčių, ES eksporto srautai padidėjo į Iraką ir Libaną, o į Rusiją ir Egiptą sumažėjo.

Nepaisant sumažėjusios alyvuogių ir jų aliejaus eksporto apimties, dėl kainų augimo šių eksporto prekių vertė, palyginti su 2023 m., padidėjo labiausiai (+615 mln. Eur, +51 proc.). Kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių eksportas išaugo +10 proc., pirmiausia dėl didesnių kakavos kainų. Cukraus ir izogliukozės eksportas išliko aukštas, o grūdų eksporto apimtis augo, tačiau vertė sumažėjo dėl mažesnių kainų. Augalinių aliejų ir pieno produktų eksporto vertė smuktelėjo dėl sumažėjusių kainų ir apimčių.

Importas

ES žemės ūkio ir maisto produktų importas kovo mėnesį pasiekė 13,5 mlrd. Eur. Tai 2 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį, tačiau 10 proc. mažiau nei 2023 m. kovo mėn., daugiausia dėl sumažėjusios importo apimties. Brazilija, JK ir Ukraina šiemet buvo pagrindiniai importo šaltiniai. Tačiau importas iš šių šalių, palyginti su 2023 m., sumažėjo dėl sumenkusios grūdų importo apimties ir mažesnių kainų.

Palyginti su 2023 m., padidėjo kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių (+849 mln. Eur, +16 proc.), vaisių ir riešutų (+421 mln. Eur, +8 proc.), alyvuogių ir alyvuogių aliejaus (+324 mln. Eur, +160 proc.) importas. Tuo tarpu sumažėjo aliejinių augalų sėklų ir baltymingų augalų (–1,5 mlrd. Eur, –22 proc.), javų (–1,4 mlrd. Eur, –36 proc.), taip pat cukraus ir izogliukozės (–193 mln. Eur, –36 proc.) importas.

ŪP portalas su EK