Estai nusipirko latvių pienines. Kaip tai atsilieps Lietuvai?

Kaip skelbia Latvijos portalas LSM, „Agrone Grupp“ per savo patronuojančiąją bendrovę įsigijo 100 proc. „Food Union Management“, didžiausios abiejų Latvijos pieninių savininkės, akcijų. Akcijų paketas buvo nupirktas iš ankstesnio savininko – „Food Union Luxembourg Holdings II S.à rl“. Sandoris buvo užbaigtas gavus Latvijos ir Estijos konkurencijos tarybų pritarimą, tačiau pagal šalių susitarimą sandorio finansinės sąlygos neskelbiamos.

Dirbs kaip anksčiau

Pranešama, jog savininkų pasikeitimas iš karto neatneš pokyčių į „Rigas piena kombinats“ ar „Valmieras piens“ kasdienę veiklą arba jų santykius su darbuotojais, klientais, žalio pieno tiekėjais ir kitais partneriais. Gamyba ir tiekimas esą vyks kaip įprastai, o „Agrone“ bei Latvijos įmonių vadovybė pradės rengti tolesnės plėtros strategiją. 

Iki šiol „Rigas piena kombinats“ kartu su savo dukterine įmone „Valmieras piens“ buvo viena iš pirmaujančių pieno perdirbimo įmonių Latvijoje. Įmonė gamina platų pieno produktų asortimentą ir plėtoja Latvijoje bei Baltijos šalyse žinomus prekių ženklus, tokius kaip „Karums“, „Lakto“, RASA, „Dzintars“, „Limbažu piens“, „Valmiera“, „Rasens“ ir „Majas“.

Dviejose Latvijos gamyklose iš viso dirba kiek daugiau nei 750 žmonių. 

„Rigas piena kombinats“ eksportuoja apie trečdalį savo produkcijos į daugiau nei 35 pasaulio šalis. 2023 metais bendrovės konsoliduota apyvarta viršijo 155 mln. eurų.

Komentarai

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Eimantas Bičius tikisi, jog kaimynų sandoris gali būti naudingas ir Lietuvos pienininkystės sektoriui: „Jeigu dabar iš Latvijos bei Estijos neatsiveš pieno arba atsiveš jo mažiau, tai automatiškai padidėja konkurencija tarp vietos gamintojų, vadinasi, kainos turėtų pakilti... Tikėkimės, jog šis sandoris bus tik į naudą. Žiūrint į statistiką, matyti, jog padidėjo pieno importas, kitaip sakant, rinkoje atsirado daugiau pieno – o kuo daugiau jo perdirba, vadinasi, tuo labiau didėja jo paklausa. Aišku, sunku pasakyti, kaip čia susidėlios, tačiau žiūrint grynai statistiškai, pagal skaičius, tai kuo daugiau perdirbame, tuo mažiau importuojame, o mūsų gamybos pajėgumai yra gana dideli, tad perdirbimo įmonės norėtų dar daugiau perdirbti pieno. Visada, kuomet padidėja prekyba, išauga ir pieno poreikis, tuomet pradeda kilti kainos, o įmonės tarpusavyje pradeda labiau konkuruoti. Tad ir šiuo atveju, jeigu ši pienas į Lietuvą neįvažiuoja, reikia tikėtis, jog padidės vietinė konkurencija, o tai savo ruožtu pakels kainas... Taigi, tikėkimės naudos ir mūsų gamintojams“.

„Agrone“ valdybos pirmininkas Raulis Jeetsas šį įsigijimą pavadino istoriniu sandoriu Estijos ir Latvijos pieno pramonei: „Beveik šimtmečio istoriją turintis „Rigas piena kombinats“ užima tvirtas pozicijas rinkoje ir turi vienus žinomiausių bei labiausiai vertinamų pieno prekių ženklų Baltijos šalyse, įskaitant „Karums“ ir „Lakto“. Sujungę „Agrone“ patirtį žalio pieno gamyboje su „Rigas piena kombinats“ ir „Valmieras piens“ kompetencija pieno perdirbimo, produktų kūrimo ir pardavimo srityse, turime tvirtą pagrindą plėsti grupės veiklą, didinti efektyvumą ir stiprinti konkurencingumą“.

„Esame verslininkai, turintys didelę pieno gamybos patirtį ir ambicijų sukurti kažką daug didesnio. Didžiausios pieno perdirbimo grupės Latvijoje įsigijimas mums yra svarbus strateginis žingsnis, atveriantis naujų galimybių auginti verslą Baltijos šalyse ir plėsti eksportą už regiono ribų“, – pareiškė estų įmonės vadovas.

AS „Rīgas piena kombināts“ valdybos pirmininkas Arturas Čirjevskis savo ruožtu sakė: „Džiaugiamės, kad sandoris baigtas ir kad dabar esame stiprios Baltijos šalių pieno grupės, turinčios patirties visoje pieno vertės grandinėje, dalis – to siekėme ne vienus metus. Baltijos šalių įmonių sujungimas turi tikros galios: jos ne tik supranta regiono žmones, jų skonį ir tradicijas, bet ir turi ambicijų bei kompetencijos kurti patrauklius produktus, kurie išsiskirtų pasaulinėje arenoje.“

Bendri duomenys

Kaip skelbia Lietuvos žemės ūkio ministerija, pieno gamyba sudaro apie 18 proc. visos žemės ūkio produkcijos.

Šių metų pradžiai Lietuvoje buvo laikoma 199,6 tūkst. karvių, o ūkių, laikančių karves, buvo 14,6 tūkst.

Per 2025 m. 55 pieno perdirbimo ir supirkimo įmonės iš viso supirko 1422,9 tūkst. t pieno (įskaitant ir įmonėje gautą žalią pieną, skirtą perdirbti įmonės viduje), 2,7 proc. daugiau, palyginti su 2024 m. Lietuvos apsirūpinimas pienu siekia apie 130 proc.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės fiksuoja žymų gamybos didėjimą tam tikrose kategorijose. Pavyzdžiui, lyginant 2026 m. sausio–liepos mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., sviesto gamyba išaugo net 97,1 proc. (iki 12,74 tūkst. tonų). Sviesto pardavimai iš viso padidėjo 86,2 proc., o vietinėje Lietuvos rinkoje – 22,6 proc. 

Tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos pieno perdirbimo įmonės trintų sūrių, sūrių miltelių, pelėsinių ir kitų nelydytų sūrių pagamino 2,8 proc. daugiau nei 2025 m. sausio–liepos mėn. (iš viso 14,92 tūkst. t). Vis dėlto, nepaisant išaugusios gamybos, 2026 m. sausio–liepos mėn. minėtų gaminių bendri pardavimai sumažėjo 11,2 proc. (iki 14,36 tūkst. t.), o Lietuvos rinkoje –10,6 proc. (iki 5,37 tūkst. t). 

Lietuva išlieka viena didžiausių pieno produktų eksportuotojų Europos Sąjungoje. Metinis pieno produktų eksportas viršija 1,1 mlrd. eurų ribą, o didelė dalis produkcijos iškeliauja tiek į ES šalis, tiek į trečiąsias rinkas.

Parengė Ričardas Čekutis