Estijoje medžios daugiau vilkų, laukiama ETT išaiškinimo

Medžioklė, kuri vyksta siekiant reguliuoti vilkų populiaciją, Estijoje prasideda lapkritį ir trunka iki vasario pabaigos. 2023–2024 m. vilkų medžioklės sezonu leista sumedžioti 144 individus. Nustatytas limitas gerokai didesnis nei pernai.

Praėjusiam medžioklės sezonui buvo nustatytas 124 vilkų sumedžiojimo limitas, nors aštuoni plėšrūnai liko nesumedžioti (priminsime, kad Lietuvoje 2022–2023 m. sezonui buvo nustatytas daugiau nei dvigubai didesnis sumedžiotinų vilkų skaičius – 282).

„Aplinkos apsaugos departamento patvirtintos medžioklės apimtys yra didesnės nei pernai, nes vilkų populiacija viršija stambiųjų plėšrūnų valdymo plane sutartą plotą. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, spalio pabaigoje buvo 34 vilkų šeimos su jaunikliais. Valdymo plane susitarta dėl tikslo užtikrinti 20–30 šeimų lygį, vengiant didesnio masto plėšrūnų daromos žalos. Šie metai rodo, kad vadų skaičius viršija plane sutartas ribas, todėl jų daroma žala gerokai didesnė“, – institucijos pranešime cituojama „Keskkonnaamet“ atstovė Leelo Kukk.

Jos pastebėjimu, rūšiai grįžtant į Europos šalis, pastaraisiais metais vilkų populiacija stabiliai augo ne tik Estijoje, bet ir Latvijoje bei Lietuvoje. Artimiausiu metu Baltijos šalių kolegos aplinkosaugininkai planuoja surengti pasitarimą dėl Baltijos vilko populiacijos reguliavimo.

Fiksuojama didesnė plėšrūnų daroma žala

Šiais metais Estijoje registruoti 301 vilkų išpuolių atvejai. Plėšrūnai nudobė 1110 avių, dar 257 avys buvo sužeistos. Tuo tarpu pernai per visus metus Estijoje oficialiai registruoti 748 avių praradimai. Tai vėlgi didesnis rodiklis nei statistiškai: estų ūkininkai per metus dėl vilkų netenka vidutiniškai 600–700 avių.

Visuomeninio transliuotojo interneto portalas ERR užsiminė, kad per ankstesnį savaitgalį viename Tartu apskrities ūkyje buvo pražudyta daugiau nei tuzinas avių bei avinas. Spalio mėnesį vilkai sužalojo net pusantrų metų arklį. Nuo plėšrūnų neretai nukenčia ir šunys, pernai žinomi 16 tokie atvejai.

Kiek anksčiau Aplinkos apsaugos agentūros (Keskkonnagentuur) vilkų populiacijos stebėsenos ekspertas Marko Kübarseppas šiam žiniasklaidos šaltiniui tvirtino, kad ūkiuose ir kaimo sodybose žalą daro brandos sulaukę vilkai: metų amžiaus gyvūnai jau negali pasikliauti savo tėvais, tačiau yra vis dar per jauni, kad patys sugebėtų sumedžioti didesnį grobį. Ūkiniai gyvūnai jiems tampa lengvu grobiu. Pasak eksperto, problema kyla, kai tokie plėšrūnai užauga ir netipišką elgesio modelį perduoda savp pačių jaunikliams. Problemą teoriškai galima būtų spręsti susitelkiant medžioti šiuos pavienius jaunus individus, tačiau praktiškai tai įgyvendinti yra sudėtinga. Eksperto teigimu, tokiu atveju nustatyti medžioklės limitai liktų neįgyvendinti.

Kalbėdamas apie bendrą tendenciją ekspertas teigė, kad vilkų šeimų skaičius atskirais metais gali labai kisti. Šiuo metu populiacija akivaizdžiai didesnė nei prieš 20 metų, tačiau ji nesiekia 1990-ųjų viduryje Estijoje fiksuoto piko.

Laukiama Europos Teisingumo Teismo išaiškinimo

Vilkų populiacijos reguliavimo tema Estijoje jautri. Nevyriausybinė organizacija aktyviai gina plėšrūnų teises tvirtindama, kad rūšies apsauga nėra pakankama. Dar 2020-aisiais plėšrųnų gynėjai Talino administraciniame teisme siekė užginčyti „Keskkonnaamet“ nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą. Esą šalies teritorijoje galėtų išsitekti ir daugiau vilkų šeimų.

Galiausiai ginčas pasiekė Aukščiausiąjį Teismą. Šių metų spalio viduryje dėl šios bylos Teismo kolegija kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Laukiama išaiškinimo, kaip pagal ES teisę turėtų būti reguliuojama vilkų populiacija: atsižvelgiant į šeimų skaičių ir būklę vien tik Estijoje, o gal galima populiaciją valdyti Baltijos šalių ar visos Europos mastu?

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.