Ashburn +19,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 8 Bir 2023
Ashburn +19,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 8 Bir 2023

Euro zonos atlyginimai = lietuviška svajonė?

2014/11/24

Neseniai viešint vienoje Lietuvos pramonės įmonėje, darbuotoja uždavė „padruskintą“ klausimą – gerai, eurą jau greit įvesime, o kada mūsų atlyginimai bus tokie, kaip euro zonoje? Faktas tas, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje tebėra tarp pačių mažiausių Europos Sąjungoje, o įstojus į euro zoną bus pats kukliausias šiame valiutos bloke. Privataus sektoriaus atlyginimai Vokietijoje yra maždaug 5 kartus aukštesni negu mūsų šalyje. Viena vertus, Lietuvai stojant į ES 2004 m., šis atotrūkis siekė 8–9 kartus, tad tam tikras suartėjimas jau yra įvykęs. Nereikėtų pamiršti ir to, kad mūsų valstybėje šešėlinė atlyginimų dalis pastebimai didesnė negu Vakaruose, o lyginant statistinius rodiklius, atsižvelgiama tik į oficialius duomenis. Kita vertus, beveik visas pasistūmėjimas vakarietiškų atlyginimų link vyko ekonomikos pakilimo laikotarpiu 2004–2007 m., o krizės metu atotrūkis gilėjo. Šiuo metu Lietuvos atlyginimai juda Vakarų šalių lygio link vėžlio žingsniu. Tam, kad Lietuva pasiektų Vokietijos darbo užmokesčio lygį per 20 metų, atlyginimai Lietuvoje kasmet turėtų pasistiebti dešimtadaliu. Kodėl darbo užmokesčio konvergencija po krizės tapo vangi, o atlyginimų augimas išlieka palyginti santūrus? Pirma, Lietuvos įmonių atsargumas (kaip ir daugelio gyventojų) po krizės įstrigo aukštesniame lygyje. Tai pasireiškia ne tik darbo užmokesčio, bet ir investicijų srityje. Neretas įmonės vadovas, stokodamas tvirto įsitikinimo, jog bendrovės padėtis gerės, devynis kartus matuoja ir tik dešimtą kartą pakelia atlyginimus ar imasi investicinių projektų. Antra, žemesnis negu Vakaruose darbo užmokestis tebėra svarbus veiksnys pritraukiant užsienio investicijas ar užsakymus. Žemesnės atlyginimų sąnaudos vilioja užsienio bendroves steigti paslaugų centrus Lietuvoje ir lemia didesnį lietuviškų prekių konkurencingumą užsienio ir vietos rinkoje. Trečia, darbo našumo augimas pastaruoju metu yra lėtas, tad žvelgiant per konkurencingumo prizmę, darbo užmokesčio didėjimas taip pat neturėtų būti veržlus. Šiuo momentu įtampa darbo rinkoje nėra tokia didelė, kad atlyginimai šoktelėtų aukštyn. Nors darbo jėgos trūkumas kai kuriuose sektoriuose yra labai aktualus, tačiau ne visada darbo užmokesčio didinimas gali būti adekvatus atsakas į šią problemą. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai trumpai pabuvus samdomo darbuotojo kailyje imami verslo liudijimai ir pradedama dirbti savarankiškai, darbo užmokestį reikėtų didinti drastiškai, kad būtų įmanoma sulaikyti beišeinantį darbuotoją. Be to, bendras nedarbo lygis šalyje tebėra maždaug dvigubai didesnis negu ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Palyginti su daugeliu Vakarų Europos valstybių, Lietuvoje profsąjungų įtaka silpna, tad darbdaviai gali laisviau stabdyti darbo užmokesčio didinimą. Svarbu, kad atlyginimų suartėjimo procesas judėtų pirmyn, antraip viltys užgesinti emigracijos gaisrus bus bergždžios. Šiandien Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje prieš mokesčius trečiąjį 2014 m. ketvirtį sudarė 2405,5 Lt (696,7 euro) ir buvo 4,3 proc. didesnis negu atitinkamą 2013 m. ketvirtį. Labiausiai darbo užmokestis trečiąjį 2014 m. ketvirtį augo informacijos ir ryšių (9,6 proc.), žemės ūkio (8,2 proc.), viešojo valdymo (6,8 proc.) veiklose. Atsižvelgus į infliaciją, vidutinis atlygis augo dar daugiau – 4,6 proc. Taigi realus darbo užmokestis šiuo metu Lietuvoje kyla trigubai sparčiau negu Vokietijoje, tačiau kelias iki suvienodėjimo dar yra ilgas. Ką teko atsakyti į pradžioje minėtą darbuotojos klausimą? Ogi tai, kad esant tokiems pat atlyginimams kaip Vakarų Europoje, labai tikėtina, jog minėta gamybos įmonė apskritai negautų užsakymų iš užsienio ir tektų konkuruoti produkto kūrybos, didesnio efektyvumo ir pan. srityse. Reikėtų turėti omenyje ir tai, kad didesnis darbo užmokestis lemia aukštesnes paslaugų kainas – ar būtume pasiryžę mokėti už kirpyklų ar odontologo paslaugas, tiek, kiek Berlyne ar Paryžiuje?

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė Tel. (8 5) 268 2521, e. paštas vilija.tauraite@seb.lt

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/06/07

Strasbūre – byla dėl neatkurtų nuosavybės teisių

Birželio 1 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė nutarimą byloje Lozovskienė prieš Lietuvą (peticija Nr. 50831/19). Peticija pripažinta nepriimtina, nes pareiškėja nepanaudojo vidaus teisinės gynybos priemonių.
2023/06/07

ES telkia paramą po Kachovkos užtvankos sugriovimo

Naujosios Kachovkos užtvankos Ukrainoje sugriovimas sukėlė pražūtingų humanitarinių ir ekologinių padarinių. Tebevykstant nukentėjusių gyventojų evakuacijai Ukraina paprašė tarptautinės ES pagalbos – įrangos ir technikos, skirtos paga...
2023/06/07

Į buvusį vienuolyną plūsta smalsuoliai – svarbus vaidmuo tenka ir kaimo bendruomenei

Palėvenėje užaugę dabartiniai keturiasdešimtmečiai, penkiasdešimtmečiai savo vaikystėje, jaunystėje sunkiai būtų patikėję, kad apleisti buvusio vienuolyno pastatai bus prikelti naujam gyvenimu. Šiandien senos legendos bei isto...
2023/06/07

Gamybiniame bandyme tirta organinių granuliuotų trąšų įtaka augalams

Vienas iš sveiko dirvožemio principų – gyvulininkystės ir augalininkystės sąveika siekiant turtinti dirvožemį organine medžiaga. Gyvulininkystės ar mišriuose ūkiuose kaupiamą mėšlą galima naudoti dirvožemiui gerinti, tač...
2023/06/07

Akcijų išpirkimas – galimybė išvengti akcininkų konflikto, bet apsispręsti reikia iki lapkričio

Daugelis dabar svarsto, ar Vyriausybė tikrai išeis iš kambario nebaigusi pradėtų ir žadėtų darbų. Mokestinė reforma pakibo ant plauko. Tačiau dalį anksčiau planuotų pokyčių valdžia palaiminti spėjo. Tarp jų – ir Akcinių bendrov...
2023/06/07

Vidaus reikalų ministerija suteiks paramą Ukrainai po hidroelektrinės užtvankos sunaikinimo

Vidaus reikalų ministerija (VRM) suteiks skubią pagalbą Ukrainai sunaikintos Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sukeltiems padariniams likviduoti. Šiam ministerijos sprendimui skubos tvarka pritarė Vyriausybė.
2023/06/07

100 metų minėsianti Dainų šventė kitąmet suburs net 35 tūkstančius atlikėjų

Vienas didžiausių šalies renginių vyks tik kitąmet, tačiau organizatoriai jau dėlioja realius skaičius. 35 tūkstančiai atlikėjų, 100 dirigentų, 40 val. programos ir 150 tonų įrangos – tokiais skaičiais šiandien ryte pristatyta ...
2023/06/07

Vyriausybė pritarė, kad būtų stiprinama transporto taršos kontrolė

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto povei...
2023/06/07

Privalomojo sveikatos draudimo sistema: ką daryti, jei nutrūko draudimas?

Į ligonių kasas dažnai kreipiasi gyventojai, sužinoję, kad jiems nutrūko privalomasis sveikatos draudimas. Žmonės klausia, kaip tokiu atveju elgtis. Valstybinės ligonių kasos specialistai (VLK) primena, kad draudimas gali nutrūkti laiku nesumokėju...