„Eurobarometro“ apklausa atskleidė, ar svarbi gyvūnų gerovė Europos gyventojams

Didžioji dauguma respondentų (77 proc. Lietuvoje, 84 proc. ES) mano, kad jų atitinkamose šalyse reikėtų užtikrinti didesnę ūkinių gyvūnų gerovę nei dabar. Panašus skaičius respondentų (75 proc. Lietuvoje, 83 proc. ES) pritaria, kad reikia apriboti gyvūnų vežimo trukmę. Beveik trys ketvirtadaliai respondentų (73 proc. Lietuvoje, 74 proc. ES) pritaria, kad jų atitinkamose šalyse reikėtų užtikrinti didesnę gyvūnų augintinių gerovę.

Daugiau kaip 90 proc. europiečių ir lietuvių mano, kad ūkininkavimo ir gyvūnų veisimo praktika turėtų atitikti pagrindinius etikos reikalavimus. Šie reikalavimai, be kita ko, – suteikti gyvūnams pakankamai ploto, maisto bei vandens ir jų poreikiams pritaikytą aplinką, taip pat užtikrinti tinkamą tvarkymą.

Didžioji dauguma respondentų (90 proc. Lietuvoje, 89 proc. ES) pritaria, kad reikia drausti pjaustyti tam tikras gyvūnų kūno dalis (uodegas, ausis, snapus ir kt.), nebent tai išties būtina ir su sąlyga, kad tai daroma taikant anesteziją. Dėl gyvūnų auginimo dėl kailio 27 proc. respondentų Lietuvoje (57 proc. ES) mano, kad toks auginimas ES turėtų būti griežtai uždraustas, o 54 proc. (32 proc. ES) mano, kad jį būtų galima tęsti tik geresnėmis gerovės sąlygomis.

Kalbant apie maisto produktų importą iš ne ES šalių, didžioji dalis respondentų (76 proc. Lietuvoje, 84 proc. ES) mano, kad dabartinė gyvūnų gerovės padėtis turėtų pasikeisti maisto produktų importui taikant ES gyvūnų gerovės taisykles arba maisto produktus ženklinant pagal taikomus standartus.

Nepaisant to, kad apklausos pokalbiai vyko 2023 m. kovo mėn., kai maisto produktų kainos jau buvo labai didelės dėl infliacijos, 42 proc. respondentų Lietuvoje (60 proc. ES) nurodė, kad jie norėtų mokėti daugiau už produktus iš gyvūnų gerovei palankių ūkininkavimo sistemų. Maždaug ketvirtadalis (27 proc. Lietuvoje, 26 proc. ES) būtų pasirengę mokėti iki 5 proc. daugiau už gyvūnų gerovės reikalavimus atitinkančius maisto produktus.

***

Specialioji „Eurobarometro“ apklausa (533) vykdyta 2023 m. kovo 2–26 d. Lietuvoje apklausta 1011 respondentų (iš viso 26 376 respondentai iš 27 ES valstybių narių) iš įvairių socialinių ir demografinių grupių. Naudota metodika – tiesioginiai pokalbiai nacionaline kalba žmonių namuose arba prie jų namų.

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kuri yra vienas iš Europos žaliojo kurso pagrindų, siekiama užtikrinti, kad maisto sistemos būtų sąžiningos, sveikos ir tausojančios aplinką. ES gyvūnų gerovės standartų tobulinimas yra svarbi šios strategijos dalis. Europos Komisija intensyviai vykdė ES gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūrą atsižvelgdama į visų tiekimo grandinės suinteresuotųjų subjektų poreikius. Toliausiai pažengta su pasiūlymu dėl gyvūnų apsaugos juos vežant (jis sudaro vieną iš keturių teisės akto dalių), kuris bus pateiktas 2023 m. gruodžio mėn.

2021 m. Europos Komisija taip pat teigiamai įvertino Europos piliečių iniciatyvą dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo („End the Cage Age“). Šia iniciatyva raginta uždrausti naudoti narvus pagal intensyviojo ūkininkavimo sistemas auginamiems tam tikrų rūšių gyvūnams.

EK atstovybės Lietuvoje informacija

123rf nuotr.