Europa didins muitus rusiškoms trąšoms

2023 m. ES trąšų importas iš Rusijos, vienos didžiausių pasaulio rinkos dalyvių, sudarė 3,6 mln. tonų, 1,28 mlrd. EUR, daugiau nei 25 proc. visos Bendrijos importo apimties, o 2024 m. dar išaugo. Tuomet Maskva įvedė eksporto mokesčius, kurie naudojami valstybės biudžetui finansuoti, rašo euractiv.com

Tarifai augs

Pagal naujo reglamento projektą, pateiktą ES lyderių prašymu, muitai visiems maisto ir žemės ūkio produktams, importuojamiems iš Rusijos ir Baltarusijos, turėtų padidėti 15 proc. Jeigu toks projektas bus patvirtintas, tuomet muitų tarifai rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms turėtų pasiekti 315 eurų už toną azotinėms trąšoms ir 430 eurų už toną kitoms trąšoms.

Pagal sumanymą, tarifai turėtų sumažinti Rusijos eksporto pajamas ir susilpninti jos galimybes kariauti, taip pat paskatinti vidaus gamybos plėtrą ES.

Nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES nenorėjo įvesti muitų ar sankcijų Rusijos žemės ūkio produktams, kad nepakenktų pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui. Pranešama, jog naujos priemonės neturės įtakos prekių tranzitui į trečiąsias šalis.

Bijo rizikų

Pernai gegužę ES padidino muitus rusiškiems grūdams ir aliejinių augalų sėkloms, tačiau muitų įvedimo trąšoms klausimas visada buvo ginčytinas dalykas.

Nors ES trąšų gamintojai ir Šiaurės bei Baltijos šalys nuolat ragino tai daryti, kitos ES valstybės narės buvo atsargesnės, baimindamosi, kad ūkininkams padidės gamybos kaštai. Remiantis EK Jungtinio tyrimų centro analize, patys ūkininkai tai vertina kaip didelę riziką.

Į pasiūlymą įtrauktos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, galimybė laikinai sustabdyti tarifus, jei per ketverių metų pereinamąjį laikotarpį išaugtų trąšų kainos.

Reglamento projektas dabar yra Europos Parlamento ir Tarybos svarstymo stadijoje.

Rusų reakcija ir prekyba

Rusijos agentūros TASS ir Interfax iškart paskelbė šį Europos Komisijos pranešimą, tačiau be vietos politikų ar ekonomistų komentarų. Matyt, laukiama, ką galutinai šiuo klausimu nuspręs europiečiai.

Tuo tarpu vietos spaudoje mėginama pademonstruoti, jog rusiškų trąšų eksportas esą jau yra perorientuotas iš ES į trečiąsias šalis ir europiniai tarifai rimčiau šalies-agresorės pajamų nepaveiks. „Pagrindiniai rusiškų trąšų pirkėjai sausio–lapkričio mėnesiais buvo Brazilija, Indija ir Kinija – bendras jų importas siekė 6,16 mlrd. JAV dolerių“, – „RIA Novosti“ neva skaičiavo pagal JT platformą „Comtrade“ ir pagal nacionalines muitinės ir statistikos tarnybas.

Šiais duomenimis, Brazilija sausio-lapkričio mėnesiais iš Rusijos Federacijos importavo daugiausiai mineralinių trąšų – 3,38 mlrd. USD. Indijos ir Kinijos importas siekė atitinkamai 1,46 mlrd. ir 1,31 mlrd. USD

Į pagrindinių rusiškų trąšų pirkėjų penketuką pateko ir JAV, pirkusios trąšų už 1,19 mlrd. USD, taip pat Meksika, kurios importas siekė 669 mln. USD. Toliau sekė Indonezija – rusiškų trąšų tiekimas šiai šaliai siekė 412,9 mln. dolerių, taip pat Lenkija – 397 mln., Pietų Afrika – 286,2 mln., Tailandas – 279 mln. ir Kolumbija – 185,5 mln. dolerių.

Labiausiai rusiškų trąšų importas sumažėjo Estijoje – 58 kartus (nuo 9 mln. iki 155 tūkst. dolerių), Čekijoje – penkis kartus (iki 185,8 tūkst.), Kroatijoje ir Latvijoje – tris kartus (atitinkamai iki 6 mln. ir 4,3 mln. dolerių). , taip pat Turkijoje – du kartus.

Pernai sausį–liepą į Lietuvą įvežta 55,6 tūkst. t trąšų iš Rusijos, kurių vertė – 16,1 mln. eurų, tai yra 61,7 proc. mažiau nei tuo pat metu užpernai (145,3 tūkst. t už 74,5 mln. eurų), nurodė Valstybės duomenų agentūra ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Copa-Cogeca" – kritikuoja

Tuo metu Eruopos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų balsas organizacija „Copa-Cogeca“ gana griežtai kritikuoja EK siūlymą ir tvirtina, jog sankcijos už trąšas kelia grėsmę Europos žemės ūkiui įgyvendinant konkurencingumo strategiją.

„Tai labai paveiks žemės ūkio gamybą ir konkurencingumą. Neturėdami aiškios diversifikacijos strategijos Europos ūkininkai greitai atsimuš į sieną", – teigia organizacija. Pasak jos, Europa daugelį metų kovojo su trąšų gamyba, o dabar trąšų nepakanka paklausai patenkinti, todėl importas buvo neišvengiamas.

„Ši padėtis tik pablogėjo uždarius keletą trąšų gamyklų visose ES valstybėse narėse. ES įgyvendinus anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmą (CBAM) taip pat dar labiau padidės tiek vietinės gamybos, tiek į ES rinką patenkančių trečiųjų šalių tiekėjų sąnaudos", – tvirtina „Copa-Cogeca“.

Organizacija teigia suprantanti geopolitines priežastis, kurios skatina Komisiją imtis veiksmų, tačiau nesutinka, kad žemės ūkio sektorius susidurtų su šių sprendimų ekonominėmis pasekmėmis. Nes šiuo metu Europos ūkininkai neturi jokių garantijų, kad trąšų trūkumą kompensuos išaugusi vidaus gamyba už konkurencingą kainą, o dėl siūlomų priemonių kitą derliaus sezoną trąšų kainos padidėtų mažiausiai 40/45 EUR už toną, tai ūkininkams sukeltų papildomą finansinį spaudimą. Todėl organizacija ragina valstybes nares ir Europos Parlamentą skubiai spręsti šį klausimą. 

Parengė Ričardas Čekutis