Kaunas +1,7 °C Rūkas
Trečiadienis, 18 Lap 2026
Kaunas +1,7 °C Rūkas
Trečiadienis, 18 Lap 2026




Asociatyvi 123rf nuotr.

Europa didins muitus rusiškoms trąšoms

2025/01/29


Padidink tekstą

Europos Komisija pateikė pasiūlymą sumažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekimo ir remti vietinę trąšų gamybą, o ūkininkai gamybos sąnaudų padidėjimą mato kaip riziką. Tuo tarpu Rusijoje kol kas negirdėti politinių tokio galimo ES žingsnio vertinimų, tačiau vietos žiniasklaidoje giriamasi neva vis gerėjančia prekyba trąšomis su trečiosiomis šalimis.

2023 m. ES trąšų importas iš Rusijos, vienos didžiausių pasaulio rinkos dalyvių, sudarė 3,6 mln. tonų, 1,28 mlrd. EUR, daugiau nei 25 proc. visos Bendrijos importo apimties, o 2024 m. dar išaugo. Tuomet Maskva įvedė eksporto mokesčius, kurie naudojami valstybės biudžetui finansuoti, rašo euractiv.com

Tarifai augs

Pagal naujo reglamento projektą, pateiktą ES lyderių prašymu, muitai visiems maisto ir žemės ūkio produktams, importuojamiems iš Rusijos ir Baltarusijos, turėtų padidėti 15 proc. Jeigu toks projektas bus patvirtintas, tuomet muitų tarifai rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms turėtų pasiekti 315 eurų už toną azotinėms trąšoms ir 430 eurų už toną kitoms trąšoms.

Pagal sumanymą, tarifai turėtų sumažinti Rusijos eksporto pajamas ir susilpninti jos galimybes kariauti, taip pat paskatinti vidaus gamybos plėtrą ES.

Nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES nenorėjo įvesti muitų ar sankcijų Rusijos žemės ūkio produktams, kad nepakenktų pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui. Pranešama, jog naujos priemonės neturės įtakos prekių tranzitui į trečiąsias šalis.

Bijo rizikų

Pernai gegužę ES padidino muitus rusiškiems grūdams ir aliejinių augalų sėkloms, tačiau muitų įvedimo trąšoms klausimas visada buvo ginčytinas dalykas.

Nors ES trąšų gamintojai ir Šiaurės bei Baltijos šalys nuolat ragino tai daryti, kitos ES valstybės narės buvo atsargesnės, baimindamosi, kad ūkininkams padidės gamybos kaštai. Remiantis EK Jungtinio tyrimų centro analize, patys ūkininkai tai vertina kaip didelę riziką.

Į pasiūlymą įtrauktos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, galimybė laikinai sustabdyti tarifus, jei per ketverių metų pereinamąjį laikotarpį išaugtų trąšų kainos.

Reglamento projektas dabar yra Europos Parlamento ir Tarybos svarstymo stadijoje.

Rusų reakcija ir prekyba

Rusijos agentūros TASS ir Interfax iškart paskelbė šį Europos Komisijos pranešimą, tačiau be vietos politikų ar ekonomistų komentarų. Matyt, laukiama, ką galutinai šiuo klausimu nuspręs europiečiai.

Tuo tarpu vietos spaudoje mėginama pademonstruoti, jog rusiškų trąšų eksportas esą jau yra perorientuotas iš ES į trečiąsias šalis ir europiniai tarifai rimčiau šalies-agresorės pajamų nepaveiks. „Pagrindiniai rusiškų trąšų pirkėjai sausio–lapkričio mėnesiais buvo Brazilija, Indija ir Kinija – bendras jų importas siekė 6,16 mlrd. JAV dolerių“, – „RIA Novosti“ neva skaičiavo pagal JT platformą „Comtrade“ ir pagal nacionalines muitinės ir statistikos tarnybas.

Šiais duomenimis, Brazilija sausio-lapkričio mėnesiais iš Rusijos Federacijos importavo daugiausiai mineralinių trąšų – 3,38 mlrd. USD. Indijos ir Kinijos importas siekė atitinkamai 1,46 mlrd. ir 1,31 mlrd. USD

Į pagrindinių rusiškų trąšų pirkėjų penketuką pateko ir JAV, pirkusios trąšų už 1,19 mlrd. USD, taip pat Meksika, kurios importas siekė 669 mln. USD. Toliau sekė Indonezija – rusiškų trąšų tiekimas šiai šaliai siekė 412,9 mln. dolerių, taip pat Lenkija – 397 mln., Pietų Afrika – 286,2 mln., Tailandas – 279 mln. ir Kolumbija – 185,5 mln. dolerių.

Labiausiai rusiškų trąšų importas sumažėjo Estijoje – 58 kartus (nuo 9 mln. iki 155 tūkst. dolerių), Čekijoje – penkis kartus (iki 185,8 tūkst.), Kroatijoje ir Latvijoje – tris kartus (atitinkamai iki 6 mln. ir 4,3 mln. dolerių). , taip pat Turkijoje – du kartus.

Pernai sausį–liepą į Lietuvą įvežta 55,6 tūkst. t trąšų iš Rusijos, kurių vertė – 16,1 mln. eurų, tai yra 61,7 proc. mažiau nei tuo pat metu užpernai (145,3 tūkst. t už 74,5 mln. eurų), nurodė Valstybės duomenų agentūra ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Copa-Cogeca" – kritikuoja

Tuo metu Eruopos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų balsas organizacija „Copa-Cogeca“ gana griežtai kritikuoja EK siūlymą ir tvirtina, jog sankcijos už trąšas kelia grėsmę Europos žemės ūkiui įgyvendinant konkurencingumo strategiją.

„Tai labai paveiks žemės ūkio gamybą ir konkurencingumą. Neturėdami aiškios diversifikacijos strategijos Europos ūkininkai greitai atsimuš į sieną", – teigia organizacija. Pasak jos, Europa daugelį metų kovojo su trąšų gamyba, o dabar trąšų nepakanka paklausai patenkinti, todėl importas buvo neišvengiamas.

„Ši padėtis tik pablogėjo uždarius keletą trąšų gamyklų visose ES valstybėse narėse. ES įgyvendinus anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmą (CBAM) taip pat dar labiau padidės tiek vietinės gamybos, tiek į ES rinką patenkančių trečiųjų šalių tiekėjų sąnaudos", – tvirtina „Copa-Cogeca“.

Organizacija teigia suprantanti geopolitines priežastis, kurios skatina Komisiją imtis veiksmų, tačiau nesutinka, kad žemės ūkio sektorius susidurtų su šių sprendimų ekonominėmis pasekmėmis. Nes šiuo metu Europos ūkininkai neturi jokių garantijų, kad trąšų trūkumą kompensuos išaugusi vidaus gamyba už konkurencingą kainą, o dėl siūlomų priemonių kitą derliaus sezoną trąšų kainos padidėtų mažiausiai 40/45 EUR už toną, tai ūkininkams sukeltų papildomą finansinį spaudimą. Todėl organizacija ragina valstybes nares ir Europos Parlamentą skubiai spręsti šį klausimą. 

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/11/17

Kelius apmokestina, žemę superka...

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ (Kėdainių r.) ketvirtadienį, lapkričio 12 d., surengtas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdis. Jame netrūko nei a&sca...
2026/11/17

Valstybinė žemė šalia ūkio: kada ją pirkti, o kada nuomotis?

Šį pavasarį Mažeikių r. ūkininkas Nedas Remutis su tėčiu įsigijo 13 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Mokėjo nuo 5 000 iki 7 000 Eur/ha.
2026/11/17

Parama žemės ūkiui auga, bet vartotojai moka vis daugiau

Bendra parama žemės ūkiui 56 šalyse 2025 m. išaugo iki rekordinių 950 mlrd. JAV dolerių – 15 procentų (121 mlrd. JAV dolerių) daugiau nei 2023 m. Tačiau EBPO nurodo, kad ilgalaikėms investicijoms skiriama per mažai lėšų,...
2026/11/17

Pensija vadokliečiui Antanui – kūrybos metas: jo rankose gimsta pintinės ir medžio stebuklai

Panevėžys (JP.lt). Kai ateina laikas išeiti į užtarnautą poilsį, kitaip tariant, metas pensijon, daugelis mano – o kas toliau? Atsakymą turi Vadokliuose gyvenantis Antanas Naulickas – jis iš žilvičių pina krepšius ...
2026/11/17

Po svarstymo pritarta pasiūlymui degalines įpareigoti nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama įpareigoti degalų ir suskystintų naftos dujų (SND) pardavėjus operatyviai teikti informaciją apie pasikeitusias kainas.
2026/11/17

Dėl afrikinio kiaulių maro Kėdainių rajone paskelbta ekstremali situacija

Kėdainių rajone esančiame 26 tūkst. kiaulių komplekse „Bekonas LT“ nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį, antradienį paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.
2026/11/17

Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką

Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama siūloma tiksliau reglamentuoti sodo sklypų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą bei perleidimą.
2026/11/17

Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų mityba netinkama: ką reikėtų keisti savo lėkštėje?

Higienos instituto duomenimis, daržoves ir vaisius kasdien valgo tik 40,3 proc. suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų, o kas ketvirtas – vos 1–2 kartus per savaitę. Be to, gyventojų mityboje vis dar trūksta žuvies, grūdinių produ...