Europa ruošia atsaką į JAV tarifus

Reaguodama į D. Trumpo grasinimus įvesti 25 proc. muitus Europos prekėms, ES nusprendė grįžti prie idėjos apriboti žemės ūkio produktų, užaugintų naudojant toksiškus pesticidus ir kitus produktus, kurių sudėtyje yra „kancerogenų, mutagenų ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų“, importą iš JAV. Sprendimas dar svarstomas, tačiau mažai kas abejoja, jog bus priimtas. Juolab, kad tai tikrai patiks ir Europos ūkininkams – jiems vis sunkiau konkuruoti su pigiu importu dėl Briuselio „žaliosios politikos“, kuria siekiama „pagerinti“ europiečių mitybą ir nutolti nuo „blogųjų“ pesticidų, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, kurios ekspertė AB „Ukrainiečių verslo klubo“ augalų apsaugos komiteto koordinatorė Hanna Kaširina sako, jog amerikiečių įstatymai nedraudžia dirbti su kenksmingomis medžiagomis, be to, jų produkcija dėl to pigesnė, nei europiečių.

Tačiau sprendimas dėl „neekologiškų“ žemės ūkio produktų apribojimų ES rinkoje sukuria naujas problemas, iš kurių pagrindinė – kylančios kainos Europos vartotojams. Būtent todėl šis sprendimas ES buvo svarstomas daug metų, tačiau nepriimtas iki šiol.

O dabar kyla klausimas – jei apribojimas galiausiai bus įvestas, ar jis bus taikomas tik Amerikos žemės ūkio produkcijai, ar visiems kitiems gamintojams? Šis klausimas ypatingai neramina ukrainiečius dėl rekordinio Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto į ES.

Ką paveiks labiausiai?

Europos Komisija (EK) sprendimą dėl pesticidų gali priimti šią savaitę. Tai labiausiai gali atsiliepti sojų pupelių, kurių auginimui naudojama daugiausia pesticidų, importui į ES, praneša „Financial Times“.

Apribojimai greičiausiai bus taikomi ES uždraustiems agrocheminiams produktams, tokiems kaip parakvatas – herbicidas, kuris naudojamas sojų pupelių auginimui JAV ir kitose šalyse. Leidinio šaltiniuose taip pat minimas fungicidas propikonazolas ir neurotoksiški insekticidai.

„Kalbame tik apie pavojingiausius pesticidus ir prieš priimant bet kokius sprendimus bus atliktas poveikio vertinimas, siekiant apsaugoti konkurencingumą“, – FT sakė vienas Europos pareigūnas ir pridūrė, kad „mums reikia kavos, mangų ir avokadų“, kuriems tikriausiai nebus jokių apribojimų.

Įdomiausia, jog kava ir arbata yra labiausiai paplitę produktai, kuriuose aptinkama daug ES uždraustų pesticidų: jų rasta 38 proc. arbatos mėginių ir 23 proc. kavos, taip pat beveik ketvirtadalyje mėginių iš Indijos ir 17 proc. iš Kinijos.

Skaičiai: agrochemijos importas

2023 m. ES į JAV eksporto pesticidų už 513 mln. dolerių. Priešinga kryptimi – iš JAV į ES – atkeliavo pesticidų 438 mln. dolerių sumai.

Didžiausi Europos cheminių medžiagų vartotojai yra patys europiečiai. Daugiausia jų suvartoja Prancūzija ir Vokietija, kurios 2023 metais iš savo ES kaimynių importavo agrocheminių medžiagų atitinkamai už 1,9 mlrd. USD ir 1,6 mlrd. USD. Toliau seka Lenkija, Italija ir Ispanija, kurios 2023 metais nupirko augalų apsaugos produktų už daugiau nei 800 mln. dolerių.

Už ES ribų didžiausi Europos pesticidų importuotojai yra Jungtinė Karalystė (750 mln. USD), Brazilija (650 mln. USD), Rusijos Federacija (612 mln. USD) ir JAV (513 mln. USD). Šiai produkcijai sankcijos netaikomos. 2023 metais Ukraina įsigijo Europos agrochemijos produktų už 428 mln. dolerių.

Pagrindiniai amerikietiškos agrochemijos importuotojai yra Prancūzija, Belgija ir Nyderlandai – šalys, kuriose „blogųjų“ pesticidų naudojama daugiausiai: ten į hektarą sojų ar kukurūzų galima „išberti“ 6-8 kilogramus pesticidų, o tai gerokai viršija ES vidutinius rodiklius).

Pesticidai Ukrainoje

Ukraina plačiai naudoja pesticidus žemės ūkyje, įskaitant tuos, kuriuos draudžia „žaliasis sandoris“. Pernai gruodį Ukrainoje buvo priimtas Europos integracijos įstatymas dėl valstybinio augalų apsaugos reguliavimo, tačiau įstatymas įsigalios tik po 3 metų.

"Per tą laiką reikia parengti norminius ir teisės aktus. Yra dar vienas registruotas augalų apsaugos produktų ir trąšų įstatymo projektas", – komentavo H. Kaširina, – tačiau rytoj mes negalėsime atsisakyti tradicinių apsaugos sistemų ir staigiai pereiti prie biologinės kilmės preparatų. Tam reikia 5-10 metų pereinamojo laikotarpio. Ir to reikia ne tik tam, kad būtų visiškai patenkinti Europos reikalavimai“.

Vis dėlto, Ukraina nėra labai smarkiai „chemizuota“. Šioje šakyje vienam hektarui sunaudojama vidutiniškai apie 3 kilogramus visų pesticidų, o tai yra bene mažiausias rodiklis tarp Europos šalių. Kitaip sakant, Ukrainos gamintojai iš principo yra mažiau priklausomi nuo cheminių medžiagų, palyginti su kitomis šalimis.

Ukrainos eksportas

Ukraina gavo specialias sąlygas ES rinkoje kaip paramą ir kaip solidarumo su europiečiais ženklą po plataus masto Rusijos invazijos 2022 m.

2024 m. rezultatais, ES išliko pagrindine Ukrainos žemės ūkio maisto produktų eksporto kryptimi: iš 24,7 mlrd. USD žemės ūkio maisto produktų eksporto 12,8 mlrd. USD (51,8 proc.) buvo uždirbta iš eksporto į ES. Didelę eksportuojamų prekių dalį sudaro grūdai ir aliejinių augalų sėklos.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki birželio 6 d. tebegalios dabartinis autonominių prekybos lengvatų režimas, kurį ES įvedė praėjusių metų birželį. Tačiau neaišku, koks prekybos režimas bus įvestas nuo birželio 6 d., nes Europos Komisija nėra pasiryžusi pratęsti autonominių prekybos lengvatų dar vieniems metams, o derybos dėl prekybos liberalizavimo sutarties dar net neprasidėjo.

Be to, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Slovakijos žemės ūkio ministrai reikalauja grąžinti prieškarines Ukrainos žemės ūkio produktų kvotas. Vis tai gali smarkiai paveikti šalies žemės ūkį.

Ilga Europos kova su „chemija“

Europa savo kovą prieš pesticidus pradėjo dar tolimais 2007-aisiais, kai birželio 1 d. įsigaliojo reglamentas Nr. 1907/2006 „Dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų“ (REACH reglamentas). Tada buvo nustatyta nauja teisinė sistema, skirta cheminių medžiagų kūrimui, bandymams, gamybai, pateikimui rinkai ir naudojimui reglamentuoti, ir pakeista apie 40 ankstesnių teisės aktų. REACH reglamentu nustatyta visoms cheminėms medžiagoms bendra sistema, o anksčiau valdžios institucijoms tekusi medžiagų rizikos įvertinimo įrodinėjimo pareiga buvo perduota įmonėms. Be to, jame raginama pavojingiausias chemines medžiagas pakeisti tinkamomis alternatyvomis.

Šiuo reglamentu įsteigta Helsinkyje įsikūrusi Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) yra atsakinga už techninių, mokslinių ir administracinių aspektų valdymą pagal REACH reglamentą ir už nuoseklaus jo taikymo užtikrinimą.

Tačiau tuo ši kova nesibaigė. Antai 2013 bei 2017 m., Komisija peržiūrėjo REACH reglamentą ir padarė išvada, kad finansinę ir administracinę naštą pramonės įmonėms būtų galima dar labiau sumažinti ir rasti alternatyvių metodų bandymams su gyvūnais. Atlikus antrąją peržiūrą nustatyta, kad REACH reglamentas apskritai yra veiksmingas, tačiau buvo nustatyta sričių, kuriose jį galima supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą, o tai galima pasiekti imantis ataskaitoje nurodytų veiksmų. Tie veiksmai turėtų būti įgyvendinti vadovaujantis atnaujinta ES pramonės politikos strategija, žiedinės ekonomikos veiksmų planu ir 7-ąja aplinkosaugos veiksmų programa. Nuo 2018 m. birželio mėn. pramonės įmonės turi užregistruoti visas cheminės medžiagas, kurių per metus pagamina arba importuoja mažiausiai 100 tonų.

2020 m. spalio 14 d. Komisija paskelbė naują taip vadinamą „Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti“. Čia jau buvo siekiama ES „nulinės taršos“ tikslo – vieno iš pagrindinių ES „žaliojo kurso“ įsipareigojimų. Strategijoje numatyta persvarstyti REACH reglamentą, uždrausti naudoti kenksmingiausias chemines medžiagas vartojimo prekėse, pvz., žaisluose, vaikų priežiūros prekėse, kosmetikoje, plovikliuose, su maistu besiliečiančiose medžiagose ir tekstilės gaminiuose, nebent būtų įrodyta, kad tai būtina visuomenei, ir užtikrinti, kad visos cheminės medžiagos būtų naudojamos saugiau ir tvariau.

2022 m. sausio 20 d. Komisija vėl pradėjo viešas konsultacijas dėl REACH reglamento peržiūros. Peržiūrinėjo iki gruodžio 19 d., tuomet jį patobulino, o 2023 m. kovo 31 d. buvo priimtas naujas reglamentas, kuriuo apibrėžiamos visos „chemijos“ pavojingumo klasės. Pagaliau 2023 m. gruodžio 5 d. Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų susitarimą ir dėl šio reglamento peržiūros. Naujosiomis priemonėmis esą bus dar geriau apsaugomi vartotojai, darbuotojai ir aplinka. Be to, paspartintas pavojingųjų cheminių medžiagų ir mišinių identifikavimas ES lygmeniu.

Be to, dar vienu reglamentu nustatytos ES pavojingųjų cheminių medžiagų eksporto ir importo taisyklės. Čia jau siekta skatinti bendrą atsakomybę ir pastangas bendradarbiauti gabenant pavojingas chemines medžiagas iš vienos valstybės į kitą, taip pat nustatytos procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Komisija paskelbė dar vieną analogišką dokumentą, kuriuo nustatytos dar 35 papildomos pavojingos cheminės medžiagos.

Parengė Ričardas Čekutis