Europą užkariavo padirbtas medus

Tyrimo metu iš prekybos centrų Vokietijoje buvo paimti medaus mėginiai ir nusiųsti ištirti į laboratoriją Estijoje. Gauti rezultatai šokiravo net ir visko mačiusius – net 80 proc. mėginių yra netikras medus.

Jau paskelbtas ir trumpas LBS pareiškimas: „Medaus padirbinėjimo klausimą kelsime ir artimiausiame Šiaurės-Baltijos šalių bitininkų tarybos susirinkime.“

Tyrė ir anksčiau

Jau daugiau nei prieš metus Europos Komisijos ataskaita atskleidė didžiulį sukčiavimą su cukraus sirupais, pagamintais iš ryžių, kviečių ar cukrinių runkelių. Tuo metu konstatuota, jog didžioji dalis padirbto medaus atkeliauja iš Kinijos ir Turkijos.

Tuo metu EK konstatavo: „Įtariama, kad didelė į Europą importuojamo medaus dalis yra sukčių produktas, tačiau padirbtas medus dažnai neaptinkamas“.

Įdomu, kas pasikeitė šiandien? Todėl pakalbinome Lietuvos bitininkų sąjungos atsakingąją sekretorę Jūratę GALVONIENĖ:

– Jūsų asociacija pirmoji Lietuvoje paskelbė apie milžiniškus medaus padirbinėjimo mastus. Kaip pavyko aptikti tokį sukčiavimą?

– Mes iš tikrųjų glaudžiai bendraujame su Latvijos, Estijos ir kitų ES šalių bitininkais, nuolat tarpusavyje dalijamės naujienomis ir naujovėmis. Taip ir paaiškėjo, jog vokiečiai altiko medaus kokybės tyrimą, imdami skirtingų gamintojų produkciją iš prekybos centrų – iš viso buvo paimta 30 skirtingų medaus pavyzdžių. Iš pradžių jie tuos produktus ištyrė Vokietijos laboratorijose ir paaiškėjo, jog tas „medus“ tarsi atitinka minimalius reikalavimus ir prekybos reglamentus. Padirbinėtojai juk taip pat stengiasi „neišlįsti“ iš tų reikalavimų rėmų. Tačiau Estijos mokslininkai, kurie turi išdirbę unikalią metodiką, suabejojo tokio medaus kokybe ir atliko savo tyrimą. Čia noriu akcentuoti, jog estai turi sukaupę didžiulį kiekį tikro medaus pavyzdžių, taip pat šio produkto tikslius kokybės bei sandaros aprašymus – ten turi būti tam tikri kiekiai įvairių komponentų, augalų, mielių, pačių bičių dalelių, netgi virusų... Jie visa tai lygina ir tiksliai nustato, koks tai yra produktas. Taigi, estai, iš vokiečių gavę tuos 30 pavyzdžių, nustatė, jog 80 proc. atveju tai nėra medus...

– O iš ko tuomet tie 80 proc. surogatų padaryti?

– Iš cukraus ir įvairių sirupų. Nieko nuostabaus – medus pasaulyje yra trečias pagal padirbinėjimą produktas. Kinijoje pastatytos net gamyklos, kurios tuo ir užsiima – didžioji dalis tokio „medaus“, į Europą atvežto iš Kinijos, niekada net jokio avilio nematė... Ten sukasi dideli pinigai.

– Ar dažnai tenka susidurti su tokiu padirbtu „medumi“ Lietuvoje?

– Leisiu sau šiek tiek pasidžiaugti, kad prieš keletą mėnesių Lietuvos bitininkų sąjungos pastangomis viena tokio „medaus“ rūšis buvo pašalinta iš prekybos tinklų. Vėlgi, gavome informacijos iš estų, kad jie nustatė, jog lenkiškas „medus“ yra padirbtas, o ant etiketės buvo užrašyta „Ne Europos Sąjungos medaus mišinys“. Tada radome tokį produktą „Lidle“, parašėme skundą Maisto ir veterinarijos tarnybai, jie išsiuntė šį „medų“ į Vokietiją ir jau vokiečiai patys nustatė, jog tai negali vadintis medumi, o jo sudėtyje yra netipinio cukraus dalių bei dirbtinių sirupų. Kitaip sakant, buvo akivaizdus vartotojų klaidinimas. Visais atvejais, kai etiketėje rašoma, jog tai yra „medaus mišinys“, galima įtarti, jog ten yra primaišyta to kiniško „medaus“, kuris galimai yra padirbtas.

– Ką patartumėte mūsų paprastiems vartotojams, kurie neturi kišenėje laboratorijų ir iš akies negali nustatyti – tikras čia medus ar padirbtas? Kaip atskirti kokybišką medų?

– Labai norėčiau paskatinti mūsų pirkėjus pirkti vietinių gamintojų, t. y. lietuvišką medų, kad būtų kuo trumpesnė produkto tiekimo grandinė. Tuo tikrai nenoriu pasakyti, kad prekybos centruose visas medus yra padirbtas ar blogas. Jeigu etiketėje yra bitininko vardas, pavardė, telefono numeris, bityno adresas – galima drąsiai pirkti, o esant neaiškumams, pasiskambinti, pasiteirauti paties gamintojo nuomonės. Tačiau, jeigu rašoma apie kažkokius neaiškius ES arba ne-ES mišinius, galima numanyti, jog su tokiu „medumi“ tikrai kažkas yra negerai. Palaikykite Lietuvos bitininkus, dabar tikrai yra sunki situacija. Be to, mūsų medus yra tikrai pats geriausias, todėl jį ir vartokite.

– Internete aptikau, jog daugiau nei prieš metus Europos Komisija išleido ataskaitą, kurioje ir tada rašė apie milžiniškus medaus padirbinėjimo mastus. Kas nuo to laiko pasikeitė?

– Dabar yra priimti Medaus direktyvos atnaujinimai ir paskelbti reikalavimai, kuriuos turės į savo teisės aktus įrašyti visos šalys narės. Svarbiausias reikalavimas – turės būti nurodyta medaus kilmės šalis, o jeigu jis pagamintas iš skirtingų komponentų ir yra kažkoks „mišinys“, tai turės būti nurodyta visų šių komponentų kilmės šalys. Tuo tikimasi paskatinti ir vartotojų sąmoningumą: galbūt pirkėjas pats susimąstys, kas čia per medus, jeigu jame sumaišytą 6-8 šalių ingredientai... Kas čia per miksas? Tai yra tiesiog medaus surogatas.

Medaus platforma

Čia vertėtų paminėti, jog Europos Komisija šios vasaros pradžioje, siekdama įvesti aiškesnes medaus kilmės bei sudėties taisykles, įsteigė vadinamąją Medaus platformą. Tai yra ekspertų grupė, kuri padės Komisijai suderinti metodus, kaip aptikti medaus klastojimą ir atsekti produktą iki derliaus gamintojo ar importuotojo. Naujos bendros medaus sudėties ir ženklinimo taisyklės esą padės vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus, nes padidins maisto grandinės skaidrumą ir apribos nesąžiningą veiklą.

Nuo 2026 m. vidurio, kai bus pradėta taikyti pašnekovės minėta Medaus direktyva, medaus mišinių kilmės šalys etiketėje turės būti nurodytos mažėjančia tvarka, nurodant kiekvienos kilmės procentinę dalį.

Persvarstyta direktyva suteikia Komisijai įgaliojimus per 4 metus nustatyti suderintų analizės metodų taisykles, skirtas nustatyti medaus klastojimą su cukrumi, o per 5 metus – metodus, kaip atsekti medaus kilmę ir kokybės kriterijus.

Tikimasi, kad būsima Medaus platforma, kurią sudarys iki 90 narių, be kita ko, rinks duomenis apie metodus, kaip pagerinti medaus autentiškumo kontrolę. Suinteresuotosios šalys medaus tiekimo grandinėje, pilietinė visuomenė ir individualūs ekspertai, įskaitant akademinės bendruomenės atstovus, raginami teikti paraiškas.

Parengė Ričardas Čekutis