Europarlamento nariai teigia, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis ypač svarbu, kad žemės ūkis užtikrintų nuolatinį apsirūpinimą maistu – tai yra ES saugumo ir gynybos politikos sudedamoji dalis. Jų pranešimą dėl žemės ūkio ateities ir BŽŪP politikos (BŽŪP) po 2027 m. pirmadienį patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitetas.
EP nariai reikalauja didesnio ir savarankiško BŽŪP biudžeto. BŽŪP neturi būti integruota su kitomis finansavimo sritimis į vieną fondą ar tapti viso finansinio paketo, kurį valstybės narės naudoja kitais nei žemės ūkio tikslais, dalimi.
Turėtų būti sustiprinta tiesioginė pajamų parama visiems aktyviems, profesionaliems ūkininkams, grindžiant išmokų už plotą modeliu. Siekiant veiksmingai remti kaimo plėtrą, BŽŪP antrasis ramstis turi likti nepriklausomas nuo sanglaudos politikos. Savanoriškos susietosios pajamų rėmimo išmokos sunkumų patiriantiems sektoriams turėtų būti išlaikytos arba padidintos, priduria EP nariai.
Ūkininkams tenkančios administracinės naštos mažinimas turi būti vienas iš pagrindinių BŽŪP principų. EP nariai ragina sukurti paskatomis grindžiamą sistemą ūkininkams, kad jie galėtų pasiekti aplinkosaugos ir socialinius tikslus. Todėl ekologinės sistemos turėtų likti savanoriškos ir už jas turėtų būti mokamas atlygis. Įgyvendinant geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus būtina atsižvelgti į esamą ūkininkavimo praktiką.
Visi ūkininkai turi turėti prieigą prie novatoriškų ir skaitmeninių sprendimų, kuriais remiamas tvarus žemės ūkis, didinamos jų pajamos ir mažinamas administracinio darbo krūvis. Siekiant kuo labiau sumažinti įtampą keliančiose ūkių tikrinimo procedūrose, BŽŪP lėšų panaudojimo stebėsena turėtų būti grindžiama palydoviniais vaizdais ir savarankišku patvirtinimu centralizuotoje elektroninėje ataskaitų teikimo sistemoje, teigia EP nariai.
Kartų kaita yra labai svarbi ES žemės ūkio ateičiai. Beveik 58 proc. ES ūkininkų yra vyresni nei 55 metų, o jaunesni nei 35 metų ūkininkai sudaro tik 6 proc. visų ūkininkų. Todėl AGRI komitetas pasisako už tai, kad būtų padidintas BŽŪP finansavimas ir būtų numatyta daugiau lengvatinių paskolų, būtų pašalintos kliūtys tapti ūkininku.
Daugiau kaip 70 proc. ES vartotojų sprendžia, ką pirkti, remdamiesi ant pakuotės pateikta informacija. Kad jie nebūtų klaidinami, EP nariai ragina nustatyti vieningą, suderintą Europos ženklinimą, įskaitant informaciją apie žemės ūkio ir maisto produktų kilmę, kokybę ir gamybos standartus.
Pranešėja Carmen Crespo Díaz (PPE,Ispanija) sakė: „Mums reikia BŽŪP, kuria būtų stiprinamas maisto tiekimas, remiamos kaimo bendruomenės ir ūkininkams suteikiama galių diegiant inovacijas, keičiantis kartoms ir sudarant sąžiningas rinkos sąlygas. Tačiau griežtai atmetame bet kokius bandymus nacionalizuoti BŽŪP arba sujungti jos finansavimą su kitomis ES priemonėmis. Ji turi išlikti tikra bendra politika su specialiais fondais ir nepriklausomais ramsčiais, užtikrinant vienodą paramą visiems Europos ūkininkams."
Dabar dėl pranešimo bus balsuojama plenariniame posėdyje, galbūt rugsėjo 8-11 d. sesijoje.
Didesnis ir atskiras biudžetas bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP)
Sustiprintos tiesioginės išmokos ir finansavimas nepriklausomiems kaimo regionams
Mažesnė administracinė našta ūkininkams – vienas iš pagrindinių principų
Daugiau lėšų ir skatinimo kartų atsinaujinimui žemės ūkyje
Parengė ŪP portalas