Europoje vilkus bus galima medžioti laisviau

ES valstybės narės trečiadienį balsavo už vilkų apsaugos statuso sumažinimą – nepaisant gamtosaugininkų pasmerkimo, tai atveria kelią sušvelninti griežtus medžioklės apribojimus.

Bene pirmieji šia žinia apsidžiaugė žemės ūkio ir kooperatyvų organizacijos Copa-Cogeca: „Džiaugiamės matydami, kad Europos Sąjungos institucijos įsiklauso į ūkininkų ir kaimo gyventojų poreikius, nepaisant daugybės spaudimo iš tų, kuriems dažniausiai nereikia susidoroti su išpuolių pasekmėmis. Šis sprendimas suteiks Europos gyvulių augintojams daugiau ramybės, nes grobuonių siautėjimas išlieka nuolatine psichine našta, kuri prisideda prie ganyklų nykimo daugelyje regionų. Tikimės, kad valstybės narės aktyviai bendradarbiaus su vietos suinteresuotosiomis šalimis, rengdamos valdymo planus, kad iš tikrųjų būtų lengviau pasiekti darnų sambūvį.

Copa-Cogeca dabar ragina greitai ratifikuoti šį sprendimą Konkurencingumo taryboje (COMPET) ir iki spalio 1 d. pateikti pranešimą Berno konvencijos sekretoriatui.

Sprendimas subrendo

Pilkieji vilkai Europoje buvo beveik išnaikinti prieš šimtmetį, tačiau jų skaičius atsinaujino dėl apsaugos pastangų, sukeldamas ūkininkų, supykusių dėl gyvulių praradimo, protestus.

27 bloko šalių atstovai pritarė siūlymui siekti pakeitimų tarptautinėje laukinės gamtos konvencijoje, pagal kurią ši rūšis būtų sumažinta iš „griežtai saugomų“ į „saugomą“.

Iš pradžių planą pateikusi Europos Komisija per susitikimą Briuselyje palankiai įvertino, kad jam pritarė dauguma valstybių narių. Tik dvi balsavo prieš, o tai reiškia, kad šis sprendimas subrendo.

„Apsaugos statuso pritaikymas bus svarbus žingsnis sprendžiant iššūkius, kylančius dėl didėjančios vilkų populiacijos, kartu išlaikant bendrą tikslą pasiekti ir išlaikyti palankią rūšies apsaugos būklę“, – žurnalistams sakė komisijos atstovas Adalbertas Jahnzas.

2023 m. pilkųjų vilkų būriai veisėsi 23 Europos Sąjungos šalyse, kurių bendra populiacija buvo apie 20 300 gyvūnų, todėl vilkai dažniau kontaktavo su žmonėmis.

Praėjusiais metais pranešdama apie planus peržiūrėti rūšies statusą, Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad „vilkų būrių susitelkimas kai kuriuose Europos regionuose tapo tikru pavojumi, ypač gyvuliams“.

Beje, pati U. von der Leyen 2022 m. pabaigoje prarado savo mylimą ponį Dolly dėl vilko, kuris įlindo į aptvarą jos šeimos kaimo valdoje šiaurinėje Vokietijoje, todėl kai kurie politikai mano, kad čia suveikė asmeniškumai.

Ūkininkai buvo nepatenkinti

Šiais metais Briuselyje ir visoje Europoje nuolat vyko ūkininkų protestai prieš bloko aplinkosaugos taisykles.

2023 m. ES ataskaitoje nustatyta, kad bendras vilkų poveikis gyvuliams buvo „labai mažas“. Tik 0,065 procentai iš 60 milijonų bloko avių kasmet žūdavo dėl vilkų ir kiek daugiau nei 18 milijonų eurų buvo išmokama kasmet, kad kompensuoti vilkų padarytą žalą.

Tačiau daugiau nuostolių vilkai pridarydavo tam tikrose vietovėse, teigiama ataskaitoje ir priduriama, kad kartais taip pat buvo pjaunami arkliai, šunys ir kiti gyvūnai. Laimei, per pastaruosius 40 metų Europoje nebuvo užfiksuota mirtinų vilkų išpuolių prieš žmones.

Trečiadienio balsavimas, kurį oficialiai dar turės patvirtinti bloko aplinkos ministrai, suteiks ES mandatą per kitą nuolatinio komiteto posėdį, kuris numatytas gruodį, siekti pakeisti Berno konvenciją.

Norint pakeisti tekstą, kurį pasirašė 50 šalių, įskaitant 27 ES nares, reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma. Jei konvencija bus pakeista, komisijai bus leista keisti ir susijusias ES taisykles.

Reguliavimo tvarka Lietuvoje

Kaip informuoja Aplinkos ministerija, Konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno konvencija) numato, kad vilkas šiuo metu priskiriamas II priedėlyje išvardintoms Griežtai saugomos faunos rūšims, tačiau Europos Komisija (EK) pasiūlė kasmetiniame Berno konvencijos susitikime pateikti pasiūlymą Europos Sąjungos vardu perkelti šią rūšį į III priedėlio rūšių sąrašą „Globojamos faunos rūšys“.

Lietuva, prisijungdama prie Berno konvencijos ir ją 1996 m. ratifikuodama, pareiškė, kad vilkams taikomas ne konvencijos II priedėlyje, o III priedėlyje numatytas apsaugos režimas.

Berno konvencijos nuostatos Europos Sąjungoje perkeltos į Buveinių direktyvą. Šiuo metu daugelyje ES valstybių narių vilkų populiacijos įrašytos į Buveinių direktyvos IV priedą „Augalų ir gyvūnų rūšys, kurioms reikalinga griežta apsauga“, tačiau Lietuvoje ir dar keliose šiaurės valstybėse šių gyvūnų populiacijos įrašytos į direktyvos V priedą „Gyvūnų ir augalų rūšys, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės“.

Parengė Ričardas Čekutis