Europos aplinkos agentūra įvertino Lietuvą

Ši ataskaita yra išsamiausia žemyno aplinkos, klimato ir tvarumo dabartinės būklės bei perspektyvų analizė, pagrįsta 38 šalių duomenimis.

Leidinys rengiamas bendradarbiaujant su EAA Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (EIONET) iš 32 EAA valstybių narių ir šešių bendradarbiaujančių šalių ekspertais bei mokslininkais. Be bendros apžvalgos, pateikiama ir konkrečios Europos valstybės analizė.

Ataskaitoje pabrėžiama, jog nepaisant iššūkių, Lietuva tampa tvirta žaliosios transformacijos proceso dalyve ir demonstruoja pažangą klimato, energetikos, biologinės įvairovės ir tvarumo srityse. Nuo 1990 m. šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 62 %, o išmetimų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra gerokai mažesnis už ES vidurkį.

Nors transporto ir žemės ūkio sektoriai tebėra pagrindiniai teršėjai, Lietuva aktyviai pereina prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis bendrajame elektros energijos suvartojime padidėjo nuo 26,5 % 2022 m. iki 36,2 % 2023 m.

Miškai užima beveik trečdalį šalies teritorijos, o saugomos teritorijos dabar užima 18,5 % jos ploto, papildžius naujomis „Natura 2000“ priskirtomis teritorijomis. Akcentuojama, kad  vis dėlto biologinė įvairovė Lietuvoje patiria spaudimą dėl žemės naudojimo pokyčių ir invazinių rūšių plitimo.  

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva taip pat modernizuoja atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos sistemas. Nuo 2021 m. savivaldybių atliekų susidarymas sumažėjo, o elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) surinkimas nuo 2018 m. iki 2021 m. beveik padvigubėjo.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija