Europos komisija – Lenkijos ir Ukrainos ginče

Miglotos konflikto priežastys

Iš pirmo žvilgsnio visa situacija atrodo ganėtinai akivaizdžiai. Paprasčiausia suversti kaltę ant dabartinių Lenkijos valdančiųjų ir pasakyti, kad dėl spalio mėnesį vyksiančių rinkimų jie yra pasirengę aukoti ilgalaikius interesus. Didesne dalimi bendra situacija žiniasklaidoje taip ir yra pateikiama. Neneigdamas, kad šioje pozicijoje esama nemažai teisingų pastebėjimų, turiu pasakyti, kad situacijos priežastys, mano galva, kur kas labiau miglotos. Pirma, Europos Sąjunga (ES) suorganizavo tyrimą, kuris parodė, kad ukrainietiški grūdai nedaro jokios žalos vietos rinkoms ir jokio neigiamo poveikio kainoms. Prisipažinsiu, kad pats nesu išanalizavęs šio tyrimo metodologijos, todėl mano vertinimas gali būti tik labai sąlyginis ir į jį reikia žiūrėti atsargiai, bet sunku suprasti, kaip rinkose atsirandant staigiai ir gausiai nuo 5 iki 10 kartų pigesnių grūdų pasiūlai jie nepaveiktų vietos grūdų kainų. Turiu garbės rašyti žemės ūkio sektoriaus profesionalams ir neabejoju, kad jūs gebėsite daug geriau už mane įvertinti šią situaciją. Visgi man, kaip politikos apžvalgininkui, atrodo, kad tam tikrais atvejais net ir atvirai nepalankus Briuselio požiūris į dabartinius Lenkijos valdančiuosius galėjo virsti paskata „patestuoti“ grūdų rinkas šioje šalyje.

Ir ne tik Lenkijoje spalį, bet ir Slovakijoje rugsėjo 30 d. vyks parlamento rinkimai. Šiandieniame Slovakijos parlamente net 43 iš 150 parlamentarų balsų turi konservatyvios, neretai populistine vadinamos, „Paprastų žmonių ir nepriklausomų asmenybių“ partijos atstovai, kurie drauge su keliomis kitomis konservatyviomis jėgomis vadovauja parlamentui. Šis vadovavimas susiduria su problemomis, todėl ir regime išankstinius rinkimus, tačiau atrodo ganėtinai įtartina, kai leftizmo kryptimi norinti dreifuoti EK prieš pat rinkimus pašalina apribojimus grūdų pardavimams ir sukelia realią rinkų griūties grėsmę konservatyviose šalyse. Ši tikimybė atrodo dar realesnė žinant, kad nemaža dalimi europiniai pinigai nepasiekia Lenkijos būtent todėl, kad dabartiniai valdantieji nepatinka Briuseliui. O rinkimų rezultatams galint pakrypti tiek į „Teisės ir teisingumo“, tiek į „Piliečių platformos“ pusę pagunda padėti bičiuliams gali atrodyti visiškai reali.

EK elgėsi neatsakingai

Noriu pabrėžti, kad neturiu tvirtų įrodymų, kad EK pasitelkdama situaciją ES šalių narių grūdų rinkose nusprendė pažaisti. Galbūt nė minties tokios nebuvo. Bet pats veiksmas Lenkijos strategų akyse galėjo būti perskaitytas būtent šitaip. Dar daugiau, EK būtų buvę solidu susilaikyti nuo veiksmų, vedančių į įtampas, prieš pat rinkimus. To nebuvo padaryta ir toks elgesys laikytinas neatsakingu.

Rinkimų kontekstas

Lenkijoje prieš pat rinkimus prasidėję masiniai ūkininkų streikai neabejotinai turi nemažos įtakos dabartinių valdančiųjų elgsenai. Ypač žinant, kad partijos „Teisė ir teisingumas“ rinkėjų bazė, kaip dažniausiai pasitaiko su konservatyviomis politinėmis jėgomis, yra susitelkusi regionuose. Kita vertus, Lenkijos valdantieji rinkimuose negali kliautis vien ūkininkais, nes šių rinkėjų gretos yra pernelyg mažos. Lenkijos valdantieji turi atsižvelgti ir į vartotojus, verslininkus ar paprasčiausiai Ukrainą remiančius lenkus, kurių šalyje yra dešimtys milijonų. Šioms rinkėjų grupėms kategoriškas Lenkijos politikų elgesys gali būti nepriimtinas. Tą aiškiai liudija ir Donaldo Tusko mėginimai persivilioti rinkėjus, pareiškiant, kad Lenkija Ukrainai dūrė peiliu į nugarą. Vykstant aršiai politinei kovai, visos rinkėjų grupės yra svarbios, todėl tikinimas, kad Lenkijos valdantieji yra tokie kategoriški tik dėl rinkimų nors ir yra iš esmės teisingas, bet neparodo viso paveikslo. Lenkijos valdančių elgesys yra reaktyvus, o ne proaktyvus.

Ukraina spąstuose

Nepatogi yra ir Ukrainos padėtis. Negalėdami gabenti grūdų Juodąja jūra, ukrainiečiai turi gręžtis į ES. Natūralu, kad eksportas per ES vyksta vilkikais. Tam tikra dalis grūdų ir embargo sąlygomis nuguldavo Lenkijoje. Ir nors Ukraina žada riboti Lenkijoje parduodamų grūdų kiekius, nepanašu, kad šalis būtų pajėgi visiškai suvaldyti šiuos procesus. Jeigu dalis pagalbos, kuri keliauja į Ukrainą, yra prarandama, tai veikiausiai ir šiuo atveju šalis negebėtų pilnai kontroliuoti visų procesų.

Galimų pokyčių Lenkijoje reikšmė

Lenkijoje šiandien egzistuoja dvigubų pokyčių tikimybė. Pirmuoju atveju Lenkija išties susipyksta su Ukraina ir nustoja tiekti ginklus. Žinoma, tai būtų naudinga Kremliui ir atneštų ilgalaikę žalą. Bet abejoju, kad praėjus rinkimams tokia retorika galėtų tęstis. Antruoju atveju Lenkijoje pasikeičia valdančioji dauguma ir į galios pozicijas ateina liberalūs / kairieji „Piliečių platformos“ lyderiai. Tiek pirmasis, tiek ir antrasis pokytis keltų rimtą grėsmę galimam konservatyviam Lenkijos–Ukrainos blokui. Toks blokas neabejotinai būtų ypač galingas ir nėra abejonių, kad politinio lauko veikėjų daliai, ypač linkusiai į leftizmo plėtrą ES, toks dviejų didžiųjų Europos tautų blokas būtų neparankus. Todėl natūralu, kad jo iškilimo užkardymas daliai politikų būtų naudingas.

Reikia susikalbėjimo

Lenkijos ir Ukrainos ginčai yra iš esmės žalingi tiek šioms valstybėms, tiek ir Lietuvos interesams. Todėl šiandien visomis išgalėmis reikia siekti šalių susikalbėjimo. Šis tikslas galėtų būti puikia galimybe Prezidentui Gitanui Nausėdai. Panašu, kad Prezidentas tai suvokia ir deda realias pastangas, kad sutaikytų abi konfliktuojančias puses. Nežinia, ar su Prezidento pagalba, bet tam tikrų prošvaisčių jau galime matyti. Štai Kyjivas kalba apie derybų svarbą, o Lenkija – kad visi Ukrainai pažadėti ginklai bus perduoti.

Tuo metu už balos

Lenkijos ir Ukrainos ginčas gali dar labiau komplikuoti Ukrainos padėtį Vašingtone. Dalis radikalesnių respublikonų jau dabar pasisako, kad būtina mažinti paramą Ukrainai. Pats  Vladimiras Zelenskis Vašingtone pasitinkamas irgi nebe taip meiliai, kaip prieš devynis mėnesius. Šaltumas Ukrainos atžvilgiu auga, o ginčo su Lenkija istorija gali tapti dar vienu argumentu kai kurių JAV politikų lūpose. Deja, tai neišvengiamai mažintų Ukrainos sėkmės kare tikimybę, o kartu ir mūsų visų, įskantant Lenkiją, saugumą.

Vietoje išvadų

Skaitant šį tekstą galėjo pasirodyti, kad nekritikuoju dabartinių Lenkijos valdančiųjų. Taip tikrai nėra. Pareiškimai dėl ginklų netiekimo buvo pertekliniai ir pakėlė konfliktą į naują lygį. Lenkijos valdančiųjų atžvilgiu skriejanti kritika yra pagrįsta. Deja, mano galva, nėra deramai įvertinimas skubotas EK sprendimas naikinti embargą ar netgi kišimasis į šalių vidaus politikos reikalus. Būtent todėl norėjosi geriau parodyti EK veiksmų reikšmę.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.