Europos Komisija pateikė 2025 metų Lietuvai skirtas rekomendacijas: dėmesys gynybai, konkurencingumui ir socialiniam teisingumui

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė:

„2025 m. ataskaitoje įvertinta Lietuvos pažanga daugelyje sričių. Galima pasidžiaugti reikšmingais pasiekimais plėtojant atsinaujinančią energetiką ir palankiomis ekonomikos augimo perspektyvomis (prognozuojama, kad Lietuvos BVP 2025 m. augs 2,8 proc., o 2026 m. augs 3,1 proc.). Akivaizdi ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) investicijų ir reformų bei ES sanglaudos lėšų nauda Lietuvos visuomenei ir ekonominiam vystymuisi, todėl būtina spartinti ES finansavimo programų, ypač RRF, įgyvendinimą.

Vis dėlto matome ir daug iššūkių. Jiems reikia skirti nuolatinį dėmesį ir išteklius, kad galėtume stiprinti socialinę sanglaudą, mažinti regioninius skirtumus, tęsti ekonomikos plėtrą ir didinti energetinę nepriklausomybę.

Pastebima, kad Lietuva vis dar skiria vienas mažiausių išlaidų viešosioms paslaugoms, sveikatos priežiūrai bei socialinei apsaugai visoje ES. Nepakankamas finansavimas lemia, kad ypač mažas pajamas gaunančių asmenų poreikiai lieka nepatenkinti, o specialistams nėra galimybių pasiūlyti konkurencingus atlyginimus ir darbo sąlygas. Be to, socialinės apsaugos išlaidų veiksmingumas, ypač ligos ir negalios atvejais, yra ribotas. Todėl Lietuva raginama užtikrinti pakankamą finansavimą sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai, įskaitant adekvačioms senatvės pensijoms, ir viešosioms paslaugoms.

Europos Komisija taip pat ragina Lietuvą ugdyti reikalingus įgūdžius, skatinti inovacijų, produktyvumo ir gynybos finansavimą, spręsti sveikatos bei švietimo sistemų problemas, taip užsitikrinant ilgalaikį valstybės saugumą ir klestėjimą.“

Gynybos stiprinimas ir fiskalinė drausmė

Europos Komisija pateikė rekomendaciją ES Tarybai patvirtinti Lietuvos vidutinės trukmės fiskalinės ir struktūrinės politikos planą, apibrėžiantį jos fiskalinius, reformų ir investicijų įsipareigojimus ketverių metų laikotarpiui. Šis planas buvo pateiktas kartu su metine pažangos ataskaita. Lietuvai netaikoma perteklinio deficito procedūra. Europos Komisijos nuomone, Lietuva šiuo metu išlaiko finansų tvarumą, nepaisant metinėje pažangos ataskaitoje 2025 m. prognozuojamo valdžios sektoriaus deficito didėjimo iki 2,8 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio iki 42,4 proc.

Lietuvos bendrosios valdžios gynybos išlaidos 2021 m. sudarė 1,8 proc. BVP, 2022 m. 2,1 proc., o 2023 m. 2,5 proc. Remiantis Europos Komisijos 2025 m. pavasario prognoze, gynybos išlaidos 2024 m. planuojamos siekti 2,8 proc. BVP, o 2025 m. 3,2 proc. BVP. Europos Komisija remia Lietuvos siekį stiprinti gynybos pasirengimą ir didinti bendrą gynybos finansavimą, pasinaudojant nacionalinės išimties nuostata pagal atnaujintą Stabilumo ir augimo paktą dėl padidėjusių gynybos poreikių, tuo pačiu laikantis ES Tarybos rekomenduotų grynųjų išlaidų augimo ribų. Remiantis šia išlyga, Lietuva turės galimybę pertvarkyti valstybės išlaidas taip, kad ilgalaikis didesnis gynybos finansavimas negrėstų fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Aktyvuoti nacionalinę išimties nuostatą oficialiai yra paprašiusius dar 15 valstybių narių.

Ekonomikos plėtra ir finansavimo prieinamumas

Ribotos finansavimo galimybės ir menkai išvystyta kapitalo rinka neigiamai veikia Lietuvos ekonomikos augimą. Įmonės dažnai priklauso nuo tradicinio bankinio finansavimo, kuriam būdingos aukštos palūkanų normos ir griežti užstato reikalavimai. Nors rizikos kapitalo sektorius demonstruoja tam tikrą proveržį (2023 m. startuoliai pritraukė 292 mln. eurų), privataus kapitalo investicijos vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.

Planuojami antros pakopos pensijų sistemos pakeitimai kelia rizikų, susijusių su tolesne Lietuvos kapitalo rinkų plėtra. Šiuo metu Lietuvos antros pakopos pensijų fonduose sukaupta apie 9,1 mlrd. eurų (11,6 proc. BVP) santaupų, iš kurių apie 1 mlrd. eurų investuota nacionalinėje rinkoje. Pasiūlymai atsisakyti automatinio dalyvių įtraukimo į antros pakopos pensijų sistemą ir leisti plačias lėšų išėmimo galimybes, tikėtina, sumažins santaupų lygį Lietuvoje, o tai galėtų pakenkti kapitalo rinkų plėtrai ir apsunkinti finansavimo prieinamumą.

Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai skatinti konkurenciją finansinių paslaugų srityje bei didinti dalyvavimą finansų rinkose, įskaitant per automatinį įtraukimą į antrąją pensijų kaupimo pakopą. Toks požiūris yra būtinas siekiant užtikrinti finansavimą svarbiausioms valstybės strateginėms sritims – inovacijoms, gynybai ir energetiniam saugumui.

Sveikatos priežiūra ir socialinė politika

Kaip ir 2024 metų ataskaitoje, pastebima, kad Lietuva vis dar skiria vienas mažiausių išlaidų viešosioms paslaugoms, sveikatos priežiūrai bei socialinei apsaugai visoje ES. Ataskaitoje pažymima, kad nepakankamas finansavimas neigiamai veikia viešųjų paslaugų kokybę: socialinės apsaugos sistema tampa mažiau veiksminga apsaugant gyventojus nuo skurdo, o sveikatos priežiūros paslaugos – mažiau prieinamos. Šalyje trūksta gydytojų ir slaugytojų, kuriems nėra sudaromos konkurencingos atlygio ir darbo sąlygos. Dėl šių priežasčių fiksuojamas aukštas pacientų nepasitenkinimo lygis, ypač tarp mažas pajamas gaunančių gyventojų.

Tam reikalingos papildomos biudžeto pajamos, pavyzdžiui, gerinant mokesčių surinkimą ir plečiant mokesčių bazę,  apmokestinant ekonomikos augimo nestabdančius šaltinius. Šiuo metu Seime svarstomi mokesčių pakeitimai gali padėti pasiekti šiuos tikslus.

Bendrai Lietuvoje tebestebimi reikšmingi regioniniai skirtumai. Nuo ekonominių centrų nutolusioms savivaldybėms, kuriose yra žemesnis produktyvumas bei vienam gyventojui tenkantis BVP, darosi vis sudėtingiau užtikrinti prieigą prie kokybiškų viešųjų paslaugų ir teikti šias paslaugas efektyviai. Todėl rekomenduojama mažinti regioninius skirtumus, skatinant savivaldybių bendradarbiavimą teikiant viešąsias paslaugas ir gerinti viešojo susisiekimo sistemos koordinavimą, kas leistų pritraukti investicijas į regionus bei spartinti jų ekonominį vystymąsi.

Žalioji pertvarka ir energetinė nepriklausomybė

Nepaisant pažangos atsinaujinančių energijos išteklių srityje, Lietuva tebėra priklausoma nuo importuojamos energijos ir iškastinio kuro – 2023 m. jo importo dalis siekė 68 proc. (ES vidurkis 58,3 proc.). Šiame kontekste proveržis vietinėje energijos gamyboje iš atsinaujinančių šaltinių yra reikšmingas, nors ir kelia iššūkių elektros tinklams. Rekomenduojama skubiai spartinti tinklų modernizavimą ir plėtrą, siekiant efektyviai integruoti atsinaujinančius šaltinius bei sumažinti priklausomybę nuo energijos importo. Taip pat būtina gerinti pastatų energinį efektyvumą, mažinti energetinį skurdą ir atsisakyti netikslinių iškastinio kuro subsidijų, ypač šildymo srityje.

Švietimo kokybė ir atitikimas darbo rinkos poreikiams

Lietuvos švietimo sistema susiduria su dideliais iššūkiais: pasiekimų skirtumai tarp miesto ir kaimo mokyklų, mokytojų trūkumas bei senėjanti pedagogų bendruomenė – net 40 proc. mokytojų yra vyresni nei 55 metų (aukščiausias rodiklis ES). Tuo pačiu metu profesinio mokymo ir aukštojo mokslo atitikimas darbo rinkos poreikiams yra ribotas. 2024 m. Europos investicijų banko duomenimis, net 76 proc. Lietuvos įmonių įvardijo kvalifikuotų darbuotojų trūkumą kaip ilgalaikę kliūtį investicijoms.

Europos Komisija ragina gerinti švietimo kokybę ir tolygumą, spręsti mokytojų trūkumo problemą, stiprinti darbo rinkos atitiktį aukštajame moksle, plėtoti suaugusiųjų mokymąsi – ypač mažai kvalifikuotiems ir pažeidžiamoms grupėms – bei stiprinti aktyvią darbo rinkos politiką.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija