Europos Parlamento rinkimai: ES institucijos pasirengusios kovoti su dezinformacija

Europos Parlamento rinkimai yra Europos demokratijos pavyzdys. Kaip dokumentais patvirtino Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija, dezinformacijos subjektai iš ES ir už jos ribų siekia pakenkti rinkimų proceso sąžiningumui, pasitikėjimui demokratiniais procesais apskritai, siekia visuomenės susiskaldymo. Remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, 81 proc. ES piliečių sutinka, kad naujienos ar informacija, kuri yra klaidinga ar netgi melaginga, yra nukreipta prieš demokratiją.

Bandymai suklaidinti piliečius

Pastaraisiais mėnesiais institucijos, pilietinės visuomenės veikėjai ir faktų tikrintojai, pavyzdžiui, Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija, Europos faktų tikrinimo standartų tinklas ir EUvsDisinfo, aptiko ir atskleidė daug bandymų suklaidinti rinkėjus manipuliuota informacija.

Dezinformacijos subjektai pateikė melagingą informaciją siekdami atgrasyti piliečius nuo balsavimo arba susiskaldyti ir poliarizuotis. Kartais šie bandymai yra informacinės erdvės užtvindymas melaginga ir klaidinančia informacija, siekiant užgožti viešas diskusijas. Manipuliavimo informacija kampanijos dažnai yra nukreiptos į aukščiausius politikus ir lyderius. Dezinformacija dažnai nutaikyta į kelias Europos politikos sritis: paramą Ukrainai, Europos žaliąjį kursą, migraciją.

Dezinformacijos subjektai taip pat naudojo netikrų paskyrų tinklus, suklastotas ar beasmenes žiniasklaidos priemones, kad galėtų manipuliuoti informacine aplinka. Neseniai EIVT ir ES valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos atskleidė, be kita ko, „False Facade“, „ Oport Kombat “ ir „Doppelgänger“ operacijas.

Neseniai Suomijos programinės įrangos bendrovės „Patikrink First“ tyrimo ataskaitoje, pavadintoje „Veiklos perteklius“, buvo patvirtinta, kaip daugiau kaip 800 faktų tikrintojų ir žiniasklaidos priemonių daugiau kaip 75 šalyse susisiekė su daugiau kaip 800 faktų tikrintojų ir žiniasklaidos priemonių siekdami paskleisti melagingą informaciją.

ES institucijos: Didesnės pastangos apsaugoti ES nuo manipuliavimo informacija

ES imasi bendrų atsakomųjų veiksmų. Remdamosi aiškiais politinės vadovybės įgaliojimais, ES institucijos jau daugelį metų sprendžia problemas, kylančias dėl išorės manipuliavimo informacija ir kišimosi, įskaitant dezinformaciją.

Šios pastangos dedamos glaudžiai bendradarbiaujant ir koordinuojant institucijų veiklą bei dalyvaujant įvairiems kitiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, ES valstybėms narėms, žiniasklaidai ir faktų tikrintojams bei pilietinei visuomenei, siekiant dalytis įžvalgomis, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir koordinuoti atsakomuosius veiksmus.

Būdama pasauline lydere kovojant su grėsmėmis, susijusiomis su iš užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi, ES glaudžiai bendradarbiauja su panašiai mąstančiais partneriais už ES ribų, be kita ko, pasitelkdama G 7 greitojo reagavimo mechanizmą. Siekdama didinti atsparumą bandymams kištis iš išorės, ES parengė specialų kovos su iš užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi. Visos šios pastangos dedamos visapusiškai gerbiant pagrindines Europos vertybes, pavyzdžiui, saviraiškos laisvę ir nuomonės laisvę.

Mūsų visapusiškas atsakas į dezinformaciją sutelktas į šias sudedamąsias dalis:

• Plėtoti politiką, kuria siekiama stiprinti mūsų demokratiją, kad dezinformacijos subjektams būtų sunkiau piktnaudžiauti interneto platformomis ir apsaugoti žurnalistus bei žiniasklaidos pliuralizmą;
• Didinti informuotumą apie dezinformaciją ir mūsų pasirengimą bei reagavimą į ją;
• Visuomenės atsparumo dezinformacijai didinimas pasitelkiant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir faktų tikrinimą;
• Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, nacionalinėmis valdžios institucijomis ar trečiosiomis šalimis.

ES institucijos skatina įvairią veiklą, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir manipuliavimui informacija. Pavyzdžiai:

• Oficiali Europos Parlamento rinkimų interneto svetainė su skyriumi „Laisvi ir sąžiningi rinkimai“;
• Europos Parlamento vaizdo siužetai (24 oficialiosiomis ES kalbomis), kuriuose pateikiama informacija apie metodus, kuriuos naudoja dezinformacijos subjektai siekdami suklaidinti žmones;
• Europos Parlamento lankstinukas su 10 patarimų, kaip kovoti su dezinformacija;
• Europos Komisijos mokytojams skirtas priemonių rinkinys, kaip nustatyti dezinformaciją ir su ja kovoti;
• Bendra Komisijos ir Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės kampanija su vaizdo įrašu, kuris transliuojamas socialinėje žiniasklaidoje ir transliuojamas visoje ES, taip didinant informuotumą apie dezinformacijos ir manipuliavimo informacija riziką prieš Europos Parlamento rinkimus;
• Specialūs straipsniai ir įžvalgos apie užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi į EAA „EUvsDisinfo “.

Skaitmeninių paslaugų akte reikalaujama, kad platformos įvertintų ir sumažintų su rinkimų procesų apsauga susijusią riziką, pavyzdžiui, dezinformaciją, be kita ko, naudojant DI sukurtą turinį. Skaitmeninių paslaugų aktas jau visapusiškai taikomas, ir Komisija jį taiko vadinamosioms labai didelėms interneto platformoms (t. y. toms, kurios pasiekia ne mažiau kaip 45 mln. naudotojų ES arba 10 proc. ES gyventojų). Šiomis aplinkybėmis Komisija jau pradėjo procedūras prieš X ir Meta – tiek Instagram, tiek „Facebook“ – dėl galimų Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimų, susijusių su rinkimų sąžiningumu.

EP informacija