Europos pienininkams – kinų tarifų smūgis

Kaip praneša agentūra “Reuters”, muitai bus pradedami rinkti jau nuo rytojaus ir jie svyruos nuo 21,9 proc. iki 42,7 proc. Teigiama, jog dauguma Europos eksportuotojų mokės kiek mažiau nei 30 proc. Tarifai bus taikomi nesaldintam pienui ir grietinėlei bei šviežiems ir lydytiems sūriams, įskaitant legendinius prancūziškus Rokforo ir Kamambero sūrius.

Kinų pareigūnai pradėjo antisubsidijų tyrimą dar 2024 m. rugpjūtį, gavę Kinijos pieno gamintojų asociacijos prašymą.

Tyrimas bus baigtas vasarį, tačiau Kinijos prekybos ministerija šiandien jau pareiškė, kad preliminarūs tyrimo rezultatai rodo ryšį tarp ES subsidijų ir „didelės žalos“ šalies pieno pramonei. Po tokių „užuominų“ lieka vis mažiau abejonių, kad bus pareikšta, jog ES pieno produktų importas tikrai buvo subsidijuojamas ir dėl to kenkia Kinijos gamintojams.

EK vykdo savo tyrimą

Europos Komisija, prižiūrinti ES prekybos politiką, pareiškė, kad kinų tyrimas pagrįstas „abejotinais kaltinimais ir nepakankamais įrodymais“, skelbia „The Guardian“. „Komisijos vertinimu, tyrimas grindžiamas abejotinais kaltinimais ir nepakankamais įrodymais, todėl priemonės yra nepagrįstos ir nelogiškos“, – teigė atstovas Olofas Gillas.

EK jau daugiau nei prieš metus pateikė atitinkamą skundą Pasaulio prekybos organizacijai.

„Šiuo metu Komisija nagrinėja preliminarų sprendimą ir pateiks pastabas Kinijos valdžios institucijoms“, – pranešė Komisijos atstovas, pažymėdamas, kad tyrimas turėtų būti baigtas iki vasario 21 dienos.

Šiandieninis kinų sprendimas yra laikinas ir gali būti peržiūrėtas iškart po to, kai bus priimtas galutinis sprendimas.

Pekinas jau kelis kartus sumažino arba apribojo savo tarifus, įskaitant iš dalies netaikymą pagrindiniams konjako gamintojams „Pernod Ricard“, „LVMH“ ir „Rémy Cointreau“ po brendžio tyrimo. Kinija praėjusią savaitę savo galutiniame sprendime gana ženkliai sumažino ir laikinuosius muitus kiaulienai.

Tarifų karo priešistorė

Prekybos įtampa su ES kilo 2023 m., kai Europos Komisija pradėjo antisubsidijų tyrimą dėl Kinijoje pagamintų elektromobilių. Muitus ji įvedė 2024 m. spalį.

Netrukus keršydamas Pekinas įvedė atsakomąsias priemones ES kiaulienos, brendžio bei konjako, o dabar ir pieno produktų importui.

Airijos pieno pramonės direktorius Conoras Mulvihillas sakė, kad apmaudu, jog pieno produktai naudojami kaip „politinis pėstininkas“ platesniame ES ir Kinijos ginče dėl elektromobilių.

Kinijos prekybos ministerija pranešė, kad šį mėnesį atnaujintos derybos dėl Bendrijos taikomų elektromobilių tarifų. Vienas aukšto rango Europos diplomatas Pekine praėjusią savaitę sakė, kad tarp abiejų pusių tebėra svarbių neišspręstų klausimų.

Komisija teigė, kad toliau bendradarbiauja su Kinija dėl galimybės pakeisti elektromobilių tarifus įsipareigojimais dėl minimalios kainos, mat šie įsipareigojimai turėjo pašalinti nesąžiningų subsidijų žalą. Tačiau derybos, panašu, vyksta sunkiai, o naujos Kinijos taikomos priemonės tai tik patvirtina.

Kas bus galutinis laimėtojas?

Kinija pernai importavo pieno produktų už 589 milijonus JAV dolerių. Panašūs importo rezultatai buvo ir 2023 m.

Tomas Booijinkas, „Rabobank“ vyresnysis pieno specialistas Europoje ir Afrikoje, sakė, kad dėl 42 proc. tarifo eksportas taptų pernelyg brangus, ir pastebėjo, kas taps didžiausiu šio tarifų karo laimėtoju bei pralaimėtoju.

„Manau, kad Naujoji Zelandija tuo bus gana patenkinta“, – sakė jis ir pridūrė, kad labiausiai nukentės Prancūzijos gamintojai.

Ir išties, kaip skelbia portalas RFI, Prancūzijos pieno gamintojų asociacija FNIL, kuriai priklauso didelės pieno produktų gamintojų įmonės „Danone“ ir „Lactalis“, jau pasipiktino naujaisiais kinų tarifais.

„Tai šokas, smūgis“, – sakė prekybos asociacijos vadovas Froncois-Xavier’as Huard’as. Jis teigė, kad šis sprendimas ypač skaudžiai smogė Prancūzijos maisto produktų bendrovei „Savencia“, kuri yra pagrindinė sūrio eksportuotoja į Kiniją ir kuri plačiai bendradarbiavo su Kinijos valdžios institucijomis.

Kinijos tyrime išvardyti produktai neapima kūdikių mišinių, kurie Europos eksportuotojams yra didelės maržos verslas.

Tarifų gradacija

Maždaug 60 įmonių, įskaitant „Arla Foods“, o taip pat tokių prekių ženklų kaip „Lurpak“ bei „Castello“ savininkai mokės tarifus nuo 28,6 iki 29,7 proc.

Italijos „Sterilgarda Alimenti SpA“ mokės mažiausią 21,9 proc. tarifą.

„FrieslandCampina“, kuriai pritaikytas didžiausias tarifas – net 42,7 proc., sakė, kad yra įsipareigojusi palaikyti „konstruktyvų dialogą“ su Kinijos prekybos ministerija, kol tyrimas tęsiasi.

Kompanijai „Arla“ atstovaujančios Danijos pienininkystės valdybos generalinis direktorius Henrikas Damholtas Jorgensenas išreiškė viltį, kad šis klausimas gali būti išspręstas be muitų.

Svarbu ir tai, jog 2024 m. ES prekybos deficitas su Kinija viršijo 297 mlrd. eurų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį mėnesį pareiškė, kad Europa svarstys galimybę imtis griežtų priemonių prieš Kiniją, įskaitant tarifus, jei nebus išspręsta prekybos disbalanso problema.

Tačiau kinai, kaip matome, smogė greičiau.

Pagalba kinų gamintojams

Tikėtina, kad sprendimą palankiai įvertins Kinijos gamintojai, kurie kovoja su pieno pertekliumi ir mažėjančiomis kainomis, nes mažėjantis gimstamumas ir sąmoningesni vartotojai mažina paklausą.

Antai „MengNiu Dairy Co“ akcijų kursas po minėto pranešimo apie naujus tarifus ES kompanijoms trumpam pakilo.

„Rabobank“ teigia, kad Kinija pastaruosius trejus metus patyrė pieno kainų mažėjimą, skirtingai nei likusiame pasaulyje, todėl tikėtina, kad tai inspiravo didelį spaudimą imtis atitinkamų priemonių.

Kinija, trečia pagal dydį pieno gamintoja pasaulyje, dar pernai paragino gamintojus apriboti gamybą ir skersti senesnes ir mažiau produktyvias karves.

Parengė Ričardas Čekutis