Europos pieno ūkininkai skambina pavojaus varpais

Amerika investuoja

Jungtinėse Valstijose, vienoje didžiausių pieno gamintojų pasaulyje, investicijos į perdirbimą per pastaruosius dvejus metus paaugo net 4 milijardais JAV dolerių, skelbia „Farmprogress“. Įspūdingas investicijas čia skatina dinamiškas jogurto, varškės ir grietinėlės produktų paklausos augimas: jogurto vartojimas išaugo 9,5 proc., varškės – 14,5 proc., o grietinėlės – net 31,9 proc.

„CoBank“ vyriausiasis pieno sektoriaus ekonomistas Corey Geigeris teigė, kad investicijų apimtis per dvejus metus išaugo nuo 8 mlrd. iki 12 mlrd. dolerių. Nors tai didžiulis augimas, tačiau C. Geigeris taip pat atkreipia dėmesį į sviesto riebalų perprodukcijos problemą, kuri šiuo metu daro spaudimą pieno kainoms. Sviesto gamyba praėjusiais metais, lyginant su 2023 m., išaugo 1,9 proc., o šiemet ji jau auga 5–6 proc. per mėnesį, todėl rinkoje susidarė perteklinė pasiūla.

C. Geigeris teigia, kad nors pieno ūkininkai gali nejausti tiesioginio investicijų poveikio visur, ypač Vakarų pakrantėje, kur didelė pieno dalis sunaudojama sviestui ir nugriebto pieno milteliams gaminti, ilgainiui šie infrastruktūros patobulinimai galėtų pagerinti perdirbimo pramonės efektyvumą ir prisitaikymą prie rinkos.

Tačiau investicijos neapsiriboja vien pajėgumų didinimu. Amerikos gamintojai daugiausia dėmesio skiria inovacijoms ir produktų įvairinimui. Iš 12 milijardų dolerių 3,2 milijardo dolerių skirta sūrio gamybai, 3 milijardai dolerių – pieno gėrimams ir filtruotiems daug baltymų turintiems kokteiliams, o 2,8 milijardo dolerių – jogurtui ir fermentuotiems produktams.

Ypatingas dėmesys skirtas produktams be laktozės – taip atsižvelgiama į daugiau nei 120 milijonų amerikiečių, netoleruojančių laktozės. Taip pat išrūgos nebėra traktuojamos kaip šalutinis produktas, o labiau kaip papildomas pajamų šaltinis.

Įdomūs veiksniai

C. Geigeris išsako ir europiečiams kiek sunkiau „suvirškinamą“ prognozę: jis mano, jog svorio metimo vaistų paklausos augimas Jungtinėse Valstijose ir toliau skatins pieno produktų plėtrą.

JAV apskaičiuota, kad 23 proc. JAV namų ūkių dabar turi bent vieną asmenį, vartojantį svorio metimo papildus, o tai, pasak eksperto, keičia ir visų namų ūkyje gyvenančių žmonių mitybos įpročius.

Tačiau tai tik viena iš priežasčių, kodėl pieno produktų paklausa Jungtinėse Valstijose įgauna pagreitį. „Be to, yra aiški sudėtis pieno produktų etiketėse, trumpas ingredientų sąrašas ir daugiau įrodymų, patvirtinančių teigiamą pieno riebalų poveikį sveikai mitybai“, – sakė C. Geigeris.

Praėjusiais metais keturi pieno produktai pateko tarp 10 geriausių pagal vartojimo augimo apimtis mažmeninės prekybos vietose. Daug baltymų turintis graikiškas jogurtas užima antrą vietą, trečioje vietoje yra lydytas sūris, šeštą vietą užima varškės sūris, o grietinėlė uždaro dešimtuką.

Perprodukcijos krizė

Savo ruožtu Europos Sąjunga (ES) šiuo metu susiduria su paradoksu: nors pasaulinė pieno ir pieno produktų paklausa auga, ES gamintojai fiksuoja gamybos augimą, dėl kurio kyla perprodukcijos krizė, teigia lenkų „Farmer“ .

„Pramonė tapo savo pačios sėkmės auka. Daugiau nei dvejus metus trukęs palankių ekonominių sąlygų laikotarpis paskatino dideles investicijas į pieno gamybą, įskaitant naujų įrenginių statybą, gyvulių tankumo didinimą esamuose pastatuose ir pagaminamo pieno kiekio didinimą“, – sako Pieno gamybos ir rinkos ekonomikos tarybos prezidentas Martinas Ziaja.

Dėl to didžiausi ES pieno produkcijos gamintojai užfiksavo reikšmingą gamybos padidėjimą: Vokietijoje fiksuotas 7,5 proc. augimas, Prancūzijoje – 4,3 proc., o Lenkijoje augimas siekia apie 5 proc.

Šis gamybos augimas įvyko tuo metu, kai kiti žemės ūkio sektoriai susiduria su problemomis – ekspertas teigia, jog pastarieji dveji pieno bumo metai sutapo su sudėtinga padėtimi kituose žemės ūkio sektoriuose, ypač gyvulininkystės ir grūdų. Pastaruosius dvejus metus ūkininkai intensyviai investavo į pieno gamybą, o kiti žemės ūkio sektoriai stagnavo, kas dar labiau skatino perteklinę pieno gamybą.

Tačiau M. Ziaja mano, jog pieno gamyba sulėtės 2026 m. pavasarį. Todėl, jo nuomone, nereikėtų tikėtis aukštų pieno pramonės augimo rodiklių anksčiau nei kitų metų antroje pusėje.

Jis taip pat priduria, kad nepaisant sunkios padėties, su kuria šiuo metu susiduria tie, kurie investavo į kokybės ir efektyvumo gerinimą, tikrai išgyvens šią krizę ir išeis laimėtojais. „Pienas, pasižymintis aukštais kokybės parametrais ir tiekiamas dideliais kiekiais, bus paklausi žaliava gerą reputaciją turinčioms pieninėms, nes tikiu, kad pieninės, kurios nuspręs gaminti aukščiausios kokybės produktus, turės ateitį. Ir tai įmanoma tik tuo atveju, jei turėsime labai gerą žaliavą“, – akcentuoja M. Ziaja. – „Lenkijos pranašumas yra tas, kad didžiąją dalį pieno perdirbimo turime savo rankose, o tai yra nepaprastai svarbu, ypač krizės metu. Turėti savo pieninių ūkius reiškia didesnę išlikimo tikimybę ir greitesnį pelningumo atkūrimą pieno gamyboje. Žinoma, geras pieno ūkių valdymas yra būtina sąlyga. Pieninė klestės priklausomai nuo to, kam kooperatyvo nariai patikės valdymą“.

Pieno ūkininkų asamblėja

Lapkričio pabaigoje pieno ūkininkai iš visos Europos susirinko į Europos pieno tarybos (EMB) generalinę asamblėją Briuselyje. Didelis dalyvių skaičius aiškiai rodo, kad padėtis pieno rinkoje yra sudėtinga, o koordinavimas tarpvalstybiniu mastu yra svarbesnis nei bet kada anksčiau, skelbia europeanmilkboard.org.

Viena iš pagrindinių Asamblėjos temų buvo blogėjanti pieno rinkos padėtis. Keliose Europos šalyse pranešama apie reikšmingą gamintojų kainų kritimą. Tai reiškia, kad daugelis ūkių vėl yra ant bankroto ribos. Atsižvelgdami į šią situaciją, atstovai paragino nedelsiant ES lygmeniu aktyvuoti savanorišką gamybos mažinimą. Ši krizių valdymo priemonė buvo sukurta siekiant suvaldyti perprodukciją bei kainų kritimą.

Asamblėja taip pat akcentavo „sąžiningo pieno“ projektų svarbą Europoje. Šios iniciatyvos, kurioms vadovauja patys ūkininkai, rodo, kad sąžiningos kainos, skaidrumas ir pagarba yra įmanomi visoje vertės grandinėje. Jos ne tik lemia didesnes pajamas, bet ir stiprina savitarnos rinkodarą bei vartotojų pasitikėjimą.

Kitas svarbus diskusijų klausimas buvo naujausia bendro rinkos organizavimo reforma. Šiame kontekste privalomos, veiksmingos pieno tiekimo sutartys turi didžiulę reikšmę. EMB vykdomasis komitetas akcentavo, kad tikros, privalomos sutartys yra vienintelis būdas sustiprinti ūkininkų padėtį tiekimo grandinėje. Į tai įeina: draudimas nustatyti mažesnes nei gamybos sąnaudos supirkimo kainas, remiantis tiksliais ir skaidriais skaičiavimais, o taip pat privalomas tiekimo kiekių įtraukimas į sutartis, siekiant užtikrinti planavimo tikrumą ir sąžiningas sąlygas. Kooperatyvai neturi būti atleisti nuo šio reikalavimo. EMB mato skubų poreikį imtis veiksmų šioje srityje. Galiausiai, kooperatyvams turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir likusiam sektoriui.

EMB atstovai Asamblėjoje taip pat pakartojo savo raginimą taikyti veidrodines sąlygas žemės ūkio prekyboje. Jei Europos ūkininkai privalo laikytis griežtų standartų, importuojamiems produktams taip pat turi būti taikomos tos pačios taisyklės – ir ES turi tai veiksmingai stebėti. Tik tokiu atveju gali vyrauti sąžininga konkurencija.
 

Parengė Ričardas Čekutis