Europos prokuratūra ir FNTT tiria galimą sukčiavimą bei dokumentų klastojimą parduodant naktinio matymo prietaisus valstybės institucijai

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 metų pradžioje viena valstybinė institucija po viešojo pirkimo procedūrų sudarė pirkimo-pardavimo paslaugų sutartį su dvejomis bendrovėmis dėl naktinio matymo prietaisų įsigijimo. Pasirašius sutartį institucijai buvo perduoti 234 vnt. prietaisų, kurie galimai neatitinka pirkimo sąlygų.

Bendra įsigytų prietaisų kaina siekia beveik 1,2 mln. eurų, o pirkimas buvo vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos Vidaus saugumo fondo skubios pagalbos priemonės lėšomis finansuojamą projektą.

Siekiant surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, FNTT pareigūnai gegužės 14-16 dienomis atliko 17 kratų ir poėmių. Įtarimai pareikšti 4 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims, atliktos įtariamųjų apklausos. Vienam iš įtariamųjų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, dviem – 1 mėnesio trukmės intensyvi priežiūra, ketvirtajam įtariamajam – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Buvo apklausta 13 liudytojų, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai.

Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas, tęsiamas.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar didelės vertės prekes, jas įgijo, gabeno, laikė komerciniais tikslais ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelę žalą, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu gali grėsti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.

FNTT ir Prokuratūros informacija