Europos ūkių panorama – kaip ant delno

Žemės ūkio surašymas ES šalyse narėse atliekamas kas 10 metų. Eurostato apibendrinti duomenys suteikia galimybę gauti išsamiausią geografinę statistinę informaciją apie visą Europos žemės ūkio sektorių.

ES registruota per 9 mln (9 067 300) ūkių. Juose dirba 13 148 530 žmonių, iš kurių 82 proc. sudaro šeimos nariai, likusią dalį – samdomi darbuotojai. 

Net 68 proc. visų ūkių valdo vyrai, 32 proc. – moterys. Vyrauja brandesnio amžiaus ūkininkai. Jaunų ūkininkų yra apie penktadalį: 6 proc. jaunesnių nei 35 metai bei 14 proc. – 35–44 metų amžiaus. 

Vis dar vyrauja smulkūs ūkiai

2020 m. surašymo duomenimis, net 64 proc. visų ūkių valdo iki 5 ha, nors apskritai šie ūkiai užima tik 6 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės.

Ūkiai iki 50 ha sudaro 29 proc. visų ūkių, o valdantieji per 50 ha žemės ūkio paskirties žemės – tik 7 proc.

100 ha ir daugiau valdačių ūkių dalis ES tesiekia 4 proc., tačiau jų deklaruojama žemės ūkio paskirties žemė sudaro daugiau nei pusę (52 proc.) visų naudmenų.

Vaizdas ganėtinai margas

Kaip ligoninės palatoje nebūna vidutinės ligonio temperatūros, taip ir čia panašiai. Šalyse narėse vaizdas ganėtinai margas.

Įdomu, kad daugiausia visoje ES registruotų ūkių tenka Rumunijai – net 32 proc. Antroje vietoje yra mūsų kaimynai lenkai su 14 proc. Taip pat išsiskiria Italija – 12 proc. visų ES ūkių, Ispanija – 10 proc., Graikija – 6 proc.

Vis tik daugiausia smulkių ūkių yra Maltoje – tokių čia net 97 proc., ir jie valdo 79 proc. visos šalies dirbamos žemės ploto. Antroje vietoje pagal šį rodiklį yra jau minėta Rumunija (90 proc. ūkių, jie valdo 20 proc. visų šalies dirbamų žemių).

Lietuva pagal šį rodiklį ES užima saugų viduriuką. 2020-ųjų surašymo duomenimis, smulkių ūkių yra lygiai pusė, nors jiems tenka kuklūs 5 proc. dirbamos žemės. 

Tuo tarpu mažiausiai smulkių ūkių yra Estijoje (10 ir 0 proc.), Suomijoje (3 ir 0 proc.), Airijoje (6 ir 1 proc.) ir Vokietijoje (8 ir 0 proc.).

Smulkūs šeimos ūkiai yra svarbūs kaimo gyvybingumui, tradicinio kraštovaizdžio palaikymui. kita vertus, visoje ES 38 proc. tokių ūkių maistą gamina daugiausia savo reikmėms.

Žemės nuosavybė

Ūkininkams nuosavybės teise priklauso apie pusę jų dirbamos žemės. Pagal šį rodiklį Lietuva bei kaimyninė Latvija vėlgi yra apie „viduriuką".

Bene stipriausi žemės nuosavybės požiūriu ES yra kaimynai lenkai: daugiau nei 75 proc. Lenkijos ūkių dirbamos žemės yra valdoma nuosavybės teise. Tuo tarpu Bulgarijoje visiška priešingybė – ūkiams nuosavybės teise priklauso vos 9 proc. šalies žemės ūkio paskirties žemės.

Apskritai reikšminga dalis ES ūkių dirbamos žemės (45,8 proc.) yra nuomojama iš kitų savininkų; apie 6 proc. – valdoma kitų valdytojų.

Gyvulininkystė traukiasi

Dauguma žemės ūkio paskirties žemės (per 62 proc.) yra skirta augalininkystei. Čia lyderės yra Suomija, Švedija bei Danija. Lietuva pagal šį rodiklį yra 6 vietoje.

Žemių naudojimo struktūroje 30,5 proc. ploto užima daugiametės pievos, 7 proc. daugiamečiai augalai.

Pagal specializaciją 3 100 000 ūkių visoje ES sėja javus ir kitus lauko augalus, 2 000 000 ūkių augina daugiamečius augalus, 1 300 000 turi ganyklas. Taip pat yra 1 100 000 mišrių ūkių, 700 000 – kiaulininkystės, paukštininkystės, triušininkystės ūkių.

Laikomų ūkininių gyvūnų skaičius per dešimtmetį visoje ES reikšmingai sumažėjo, nors padėtis skirtingose ES šalyse narėse nevienoda. Pagal šį rodiklį Lietuvoje padėtis yra viena prasčiausių.

Parengė ŪP portalas