Ashburn +22,2 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024
Ashburn +22,2 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024

Europos žaliojo kurso pramonės planas įnešė sumaišties: nerimą kelia nauji mokesčiai

2024/06/24


Pernai Europos Komisija pristatė Europos žaliojo kurso pramonės planą. Jo tikslas – spartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui. Nors Lietuvos verslo sektoriaus atstovai sutinka, kad žalioji politika Lietuvai ir gali suteikti labai gerų galimybių, lengvosios pramonės įmonėms kyla nuogąstavimai.

„Vis dar nežinome, kokiai grandinės daliai vykdant šią politiką bus užkrautas administravimas ir mokesčiai“, – sako darbo rūbų gamyba ir prekyba užsiimančios įmonės „Vitameda“ vadovas.

Darbo aprangos gamintoja ir prekybininkė Baltijos šalyse dabartinę veiklą vykdo nuo 2002 metų. Išskirtiniais užsakymais ir inovatyviais sprendimais žinoma ir vertinama įmonė turi gamyklą Alytuje, dvi fizines parduotuves – Kaune ir Klaipėdoje – bei internetinę parduotuvę. Bendrovė žinoma kaip „Craftwear“ prekės ženklo atstovė.

„Pagrindinės mūsų prekės – darbo drabužiai, avalynė, pirštinės ir kitos asmens apsaugos priemonės, kurios reikalingos darbe. Esame gamybinė-prekybinė įmonė, kuri kuria ir konstruoja gaminius, o pagamintus prototipus leidžia į masinę gamybą. Jeigu produktai būna sėkmingi ir pasiteisina, šiuos modelius užsakome iš Azijos ir importuojame iš Kinijos ar Europos. Trumpai tariant, jeigu yra poreikis, savo sukurtus produktus gaminame Azijoje ir importuojame į Lietuvą. Atsivežame prekybai ir tokius gaminius, kurių gamyba Lietuvoje kainuoja labai daug, pavyzdžiui, žiemines striukes“, – apie įmonės veiklos pobūdį pasakoja UAB „Vitameda“ vadovas Kęstutis Jocius.

Dalį prekių įmonė importuoja iš trečiųjų šalių dėl konkurencijos ir darbo kaštų rinkoje. K. Jociaus teigimu, Lietuvoje vykdyti tik gamybinę veiklą yra be galo sudėtinga, todėl neretai prekyba tampa pagrindiniu varikliu.

Įmonės išskirtinumas – antri metai gaminama sertifikuota darbo drabužių linija, kurios reikalavimai labai aukšti. Tai – trečios kategorijos nedegūs multifunkciniai darbo drabužiai. Įmonės pastangos gaminti būtent tokias prekes atsipirko su kaupu – gaunami aukštesnės pridėtinės vertės ir kainos užsakymai.

Žaliojo kurso politika kelia nerimą

Kalbant apie šiandieninę situaciją Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonėje, bendrovės vadovas K. Jocius įvardijo ne vieną iššūkį. Bene daugiausia nerimo pačiam verslininkui kelia Europos žaliojo kurso politika.

„Labiausiai nerimą kelią neapibrėžtumas, kokiai grandinės daliai bus užkrautas administravimas ir mokesčiai. Jeigu visi mokesčiai bus užkrauti ant gamintojo pečių, administraciniai ekologijos mokesčių kaštai gali būti per dideli įmonėms. Juk visur reikia darbuotojų, reikia rankų, tai klausimas – kiek šie kaštai kainuoja Lietuvoje, o kiek, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Kinijoje ar Bangladeše. Viskas priklausys nuo to, kam bus uždėti mokesčiai – tam kuris gamina ar tam, kuris tą produktą parduoda. Kol kas neaišku niekas. Pokytis, paliesiantis įmones, turi įsigalioti nuo kitų metų. Tai kiek laiko viskam pasiruošti?“

UAB „Vitameda“ vadovo nuomone, gamybininkai papildomų aplinkosauginių mokesčių nepakeltų, todėl žaliojo kurso politika – reali grėsmė aprangos ir tekstilės įmonių išlikimui.

„Manau, jeigu mokesčiai bus užkrauti gamybininkui, o ne produkto užsakovui, įgyvendinti užsakovų valią ir lūkesčius dėl kainų bus sunku. Tokiu atveju, Lietuvos tekstilės pramonė tiesiog išnyks. Jeigu mokesčiai būtų skirti tiems, kurie vysto produktą ir yra atsakinga už paleidimą į rinką, gamybininkų tai nepaveiktų. Mūsų atveju, kadangi esame gamybininkai, mokesčių mokėti nereikėtų, nes juos mokėtų įmonė, kuri toje šalyje produktą platina ir yra atsakinga už tekstilės surinkimą“, – svarsto K. Jocius.

Anot Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinės direktorės Gytės Bėkštienės, tekstilės pramonė artėja prie esminių pokyčių, kuriuos lemia daugelis esminių faktorių, ypač – Europos komisijos strategija tvariam tekstilės sektoriui. „Nors daugeliui tekstilininkų labai neaiškios konkrečios gairės dėl visų permainų, pagrindiniai laukiantys pokyčiai: eko dizaino reglamentas, skaitmeninis produkto pasas, atliekų direktyva, žaliųjų teiginių direktyva, gamintojų ir importuotojų atsakomybės sistemų diegimas, įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva, korporatyvinių tvarumo ataskaitų reikalavimai, taksonomija, žalieji viešieji pirkimai. Natūralu, kad visa tai kelia nerimą tekstilės sektoriui. Nors ir glaudžiai bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos ministerija bei kitomis valstybinėmis įstaigomis, vis tiek išlieka didelė nežinomybė bei neapibrėžtumas dėl ateities“, – teigia LATIA generalinė direktorė Gytė Bėkštienė.

Pasak pramonės atstovų, pastaraisiais metais rūpesčių ir taip netrūko. Bene didžiausias kirtis buvo išaugusios bankų paskolų palūkanos. Siekiant sutaupyti, teko imtis griežtų priemonių.

„Kardinaliai mažinome sandėlių likučius. Bankų palūkanos labai aukštos, o mes naudojamės kreditavimo paslaugomis. Neliko nieko kito, tik mažinti atsargas. Žinoma, mus baugina tai, kad nebelieka rezervų, tiekėjai mažina atidėjimus. Rinkoje suformuoti neigiami lūkesčiai, o tai atsiliepia darbo drabužių pardavimams. Turiu galvoje, jeigu statybininkai turi mažiau darbo, tai ir mes turime mažiau darbo. Visų kitų drabužių prekyba vyksta, o mes, darbo rūbų gamintojai, jaučiame, kad mūsų prekes nustoja pirkti“, – sakė įmonės direktorius K. Jocius.

Investuoja į modernią įrangą

Nepaisant sunkumų, UAB „Vitameda“ siekia išlaikyti šiuolaikiškos, drąsios ir inovatyvios įmonės statusą. Šiuo metu gamybos ceche Alytuje dirba 35 žmonės. Užuot plėtę darbuotojų gretas, bendrovė pasirinko kitą kelią – investuoti į modernią įrangą, gebančią vystyti net ir sudėtingiausius užsakymus. Gamybos padalinyje įdiegta automatinė linija, automatinis sukirpimas ir siuvimo automatai, pavyzdžiui, kišenių.

Paklaustas, ar siuvant žmogaus rankas gali pakeisti robotai, K. Jocius pabrėžia kūrybinio proceso svarbą ir paaiškina, kaip įmonėje atliekami automatiniai siuvimo procesai:

„Siuvant žmogaus rankų neįmanoma pakeisti, jeigu vykdoma užsakovų valia. Prisiderinti prie užsakovų ir kurti kažkokias kišenių formas – misija neįmanoma. Pačios formos įdiegimas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Mūsų atveju yra kitaip, nes gaminius kuriame patys. Sukūrėme tokio tipo kišenes, kurios galėtų būti universalios visuose modeliuose. Mes visas kelnių kišenes gaminame su automatu. Viskas prasideda nuo kūrybos, turėjome sukurti tokio tipo kišenes, jas išsibandyti, o jau po to investuoti į formas, kurios dedamos į tą kišenių siuvimo automatą, ir paleisti į gamybą. Šis procesas yra labai ilgas“.

Modernizavus siuvimo procesus, įmonei pavyko sumažinti apie 10 proc. etatų išlaikant tą patį gamybos lygį. Be to, kaip sako įmonės vadovas, darbas tapo efektyvesnis, tikslesnis ir kokybiškesnis.

 

Partnerio informacija

Viršelyje LATIA generalinė direktorė Gytė Bėkštienė

Dalintis