Europos žemės ūkio politikos reforma: europarlamentarai abejoja Hanseno planu

Gegužę ES žemės ūkio komisaras Ch. Hansenas pareiškė, kad galutinis BŽŪP pasiūlymas bus pateiktas kartu su daugiamete finansine programa (DFP), o tuomet pristatė ir numatytos reformos gaires.

Tačiau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (AGRI) nariai abejoja Komisijos gebėjimu pateikti „nuoseklų ir techniškai pagrįstą pasiūlymą per šį laikotarpį“, rašo „Euractiv“.

Komisaro pasiūlymai

Europos žemės ūkio komisaras Ch. Hansenas neseniai pristatė savo žemės ūkio sektoriaus vystymo planą, kuriuo siekiama supaprastinti ES žemės ūkio taisyklių rinkinį. Šios priemonės skirtos sumažinti tai, ką Komisija laiko nereikalinga administracine našta įgyvendinant BŽŪP, t. y. ES žemės ūkio subsidijų sistemą. Teigiama, jog pakeitimais siekiama supaprastinti patikrinimus ūkiuose ir ataskaitų teikimo reikalavimus, sprendžiant dubliavimosi problemas tokiose srityse kaip ekologinio ūkininkavimo reglamentai ir aplinkos sąlygos.

Ch. Hansenas teigė „Euronews“, kad siūloma strategija turėtų būti naudinga visoms suinteresuotosioms šalims, kadangi planu siekiama sumažinti administracinę naštą ūkininkams ir valstybėms narėms: „Šis paketas yra daug daugiau nei vien supaprastinimas. Jis taip pat skirtas konkurencingumo didinimui, sektoriaus atsparumo didinimui ir, žinoma, skaitmeninimui“.

Tarp pasiūlymų yra tai, kad nacionalinės vyriausybės bus skatinamos kurti sąveikias skaitmenines sistemas, kurios atitiktų principą „pranešk vieną kartą, panaudok daug kartų“. Tai esą leistų ūkininkams pateikti savo duomenis per vieną platformą, sumažinant dokumentų tvarkymą, išlaidas ir pagerinant bendrą ūkio valdymą.

Tikimasi, kad šiuo reformų paketu Komisija ūkininkams kasmet sutaupys iki 1,58 mlrd. EUR, o nacionalinėms vyriausybėms – apie 210 mln. EUR.

Žaliojo kurso grimasos

Vienas labiausiai diskutuotinų reformos aspektų yra su BŽŪP finansavimu susietų privalomų aplinkosaugos sąlygų sušvelninimas – šis žingsnis laikomas atsaku į praėjusių metų plačiai paplitusius ūkininkų protestus.

Komisija tvirtina, kad ji nenaikina BŽŪP žalioiojo kurso, tačiau aplinkosaugos sąlygos esą dabar bus įgyvendinamos pragmatiškiau. Tai reiškia, kad valstybės narės galės siekti ES tikslų, taikydamos lygiavertes nacionalines taisykles.

„Jei sąlygos sutaps su galiojančiais privalomais nacionaliniais reikalavimais, laikysime jas lygiavertėmis. Ūkininkams nebus nustatyta jokių papildomų įsipareigojimų“, – spaudos konferencijoje sakė Ch. Hansenas.

Jis pridūrė, kad Komisija susidūrė su sunkumais taikydama vienodus aplinkosaugos standartus įvairiapusiame žemės ūkio sektoriuje ir dabar taiko labiau teritorinį, individualizuotą požiūrį.

Tačiau Austrijos žaliųjų europarlamentaras Thomas Waitzas į tai reagavo atsargiai, pareikšdamas: „Didesnis lankstumas valstybėms narėms neturi būti teikiamas aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos sąskaita, ypač atsižvelgiant į didėjančią riziką, pavyzdžiui, vandens taršą pesticidais ir trąšomis.“

Kritikai teigia, kad ES gali atsitraukti nuo savo žaliųjų įsipareigojimų, o kiti tai laiko pragmatišku atsaku į strategiją, kuri taip ir nepasiekė savo tvarumo tikslų.

Plane išties siūlomos išimtys iš aplinkosaugos taisyklių, tačiau Ch. Hansenas akcentuoja, kad šiuo paketu siekiama ne reformuoti visą sektorių, o pakoreguoti tam tikras taisykles.

Pavyzdžiui, jis teigia: „Dabar jei pievos išlieka ilgiau nei penkerius metus, jos tampa nuolatinėmis pievomis. Tai yra šios dirbamos žemės nuvertėjimas, nes jos nebegalima naudoti kaip ariamos žemės. Maždaug po ketverių metų ūkininkai aria, kad išsaugotų šį statusą. Man vertingiau, jei žolė auga septynerius, o ne penkerius metus. Taigi, tai yra aplinkosaugos pažanga...“

Finansinis aspektas

Šis vis dar ruošiamas paketas reikšmingai keičia ES žemės ūkio valdymo planus ir sudaro pagrindą būsimam pasiūlymui dėl BŽŪP po 2027 m., kuris, kaip tikimasi, bus pateiktas iškart po to, kai bus pristatytas ilgalaikis ES biudžetas.

Jau dabar matosi būsimosios reformos gairės, jeigu bus rastas sutarimas tarp politikų ir jeigu bus spėta parengti visus techninius reglamentus, dėl ko ir nerimauja AGRI komitetas. Siekiant paremti smulkiuosius ūkininkus, metinių vienkartinių išmokų riba turėtų būti padvigubinta nuo 1 250 EUR iki 2 500 EUR. Be to, nauja supaprastinta finansavimo galimybė leis smulkiesiems ūkiams gauti iki 50 000 EUR savo konkurencingumui didinti.

Nuo stichinių nelaimių ar gyvūnų ligų protrūkių nukentėję ūkininkai gaus didesnes krizių išmokas pagal nacionalinius BŽŪP strateginius planus, kuriuos turėtų papildyti lankstesnės rizikos valdymo priemonės.

Tačiau ES žemės ūkio finansinis rezervas dabar būtų skirtas tik rinkos sutrikimams ES lygmeniu, o ne nacionaliniams įvykiams, pavyzdžiui, šalnų, potvynių ar sausros pasekmėms kompensuoti. Oficialiai teigiama, jog taip siekiama užtikrinti tikslingesnį lėšų naudojimą.

Pasiūlyme numatyta sukurti du naujus fondus ir leisti mokėti tiesiogines išmokas, kad „labiausiai nukentėję ūkininkai galėtų greitai gauti kompensacijas“. Dokumente teigiama, kad nacionalinės valdžios institucijos taip pat turėtų nustatyti „didesnį kompensacijos tarifą“ ūkininkams, kurie yra apdrausti ar turi kitas rizikos valdymo priemones.

Dokumente priduriama, kad sistema, nustatanti kaip nacionalinės valdžios institucijos gali paskirstyti BŽŪP lėšas, „neturėtų būti taikoma papildomoms išmokoms ūkininkams po stichinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ar katastrofinių įvykių pagal tiesiogines išmokas“.

Valstybės narės taip pat turės daugiau laisvės peržiūrėti savo nacionalinius strateginius planus, t. y. metinius veiksmų planus, kuriuos ES sostinės siunčia Briuseliui, siekdamos įgyvendinti BŽŪP tikslus. Tik strateginiams pakeitimams reikės išankstinio Komisijos patvirtinimo, o tai esą paspartins ir paramos ūkininkams procesą.

Nori nuimti stresą

„Labai svarbu sumažinti stresą mūsų ūkininkams, nes šiuo metu viskas priklauso nuo valstybės narės. Jiems tenka susidurti su penkiais, šešiais, septyniais patikrinimais per metus, o tai sukelia didžiulį stresą mūsų ūkininkams“, – tvirtino Ch. Hansenas.

„Štai kodėl mes taip pat norime sumažinti šią kontrolę, o valstybės narės taip pat privalo imtis veiksmų. Norime sumažinti patikrinimų skaičių iki vieno per metus“, – pridūrė jis.

Tačiau „Politico“ teigia, jog žemės ūkio politikos supaprastinimo paketas, jeigu būtų priimtas toks, koks yra dabar, dar labiau sumažintų aplinkosaugos kontrolę žemės ūkyje.

Dokumento projekte siūloma daugiau lankstumo įgyvendinant kai kuriuos žaliuosius standartus, vadinamus geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimais, kai atitiktis yra susieta su ūkio subsidijų išmokomis.

Pavyzdžiui, norima, kad ūkininkams būtų lengviau naudoti daugiamečius žolynus pagal, kurie paprastai yra rezervuojami biologinei įvairovei ir anglies dioksido kaupimui skatinti (GAAB 1). Projekte numatyta padidinti maksimalų kompensuojamųjų nuostolių dydį nuo 5 iki 10 procentų, palyginti su 2018 m., pirmiausia atsižvelgiant į ūkių poreikius bei gamybos didinimą.

Dokumente taip pat numatyta pakeisti „vandens telkinio“ apibrėžimą vandens apsaugos standarte (GAAB 4). Dėl to gali sumažėti upių, atitinkančių saugomų upių apibrėžimą, skaičius ir atitinkamai sumažėti apsauginių juostų, skirtų užkirsti kelią žemės ūkio taršai ir nuotėkiams.

Kalbant apie šlapžemių ir durpynų apsaugą pagal GAAB 2 standartą, Komisija pripažįsta, kad šis įpareigojimas gali „ūkininkams brangiai kainuoti“ ir „reikšmingai apriboti jų galimybes keisti ar koreguoti savo žemės naudojimą“. Todėl ji siūlo leisti valstybėms narėms geriau kompensuoti ūkininkams už šį darbą, nedidinant apsaugos reikalavimų.

Parengė Ričardas Čekutis