Ashburn -1,1 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 29 Lap 2023
Ashburn -1,1 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 29 Lap 2023

Fabianas Vendenburgas. Aplinkos apsauga per rinkos ekonomiką

2023/08/30


„Aplinkos apsauga per rinkos ekonomiką“ – gana provokuojantis pavadinimas tais laikais, kai per teisės aktus ir juos įgyvendinančią teismų praktiką, kuriamos vis aiškesnės aplinkos apsaugos gairės, kurios, matyt, nepalieka vietos laisvos rinkos jėgoms. Savo įžvalgomis dalinasi didžiausios Vokietijoje verslo asociacijos Mittelstands- und Wirtschaftsunion (MIT) generalinis direktorius Fabian Wendenburg, 43 metų ekonomistas ir politologas, žurnale „Land“ paskelbęs aktualų straipsnį tema „Aplinkos apsauga per rinkos ekonomiką“.

Aplinka kaip viešoji gėrybė

Viena iš rinkos ekonomikos ypatybių yra ta, kad ekonominiai procesai planuojami ir valdomi decentralizuotai. Šiuo koordinavimu rūpinasi pasiūla ir paklausa bei dėl to atsirandantis kainų mechanizmas. Teoriškai valstybė turėtų tik sukurti pagrindines sąlygas, sudaryti sąlygas konkurencijai ir teikti viešąsias gėrybes. Tačiau čia tampa sudėtinga: juk ar pati (sveika) aplinka nėra viešoji gėrybė ir ar ne dėl to valstybė turi pareigą nepalikti jos vien rinkai? Todėl tikriausiai būtų tikslingiau reikalauti, kad vyriausybės ir parlamentai pirmiausia nustatytų tikslus (pavyzdžiui, Paryžiaus klimato susitarime) ir užtikrintų jų laikymąsi, tačiau paliktų atvirus kelius, kaip pasiekti tikslus.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos pagrindinė priemonė

Kalbant apie klimato politiką, CO2 kainodara ir prekyba apyvartiniais taršos leidimais yra pagrindinės rinkos priemonės siekiant klimato tikslų. Pirmajame variante išmetamų teršalų kiekis yra žymimas, o antrasis variantas apriboja išmetamųjų teršalų kiekį. Taikant abu šiuos metodus, išmetamų teršalų išvengimas pasiekiamas ekonomiškai efektyviai. Ekonomistas prof. dr. Hubertus Barth iš Vokietijos ekonomikos instituto apie tai rašo savo knygoje „Konkurencija!“, kurią verta perskaityti: „Mainai konkurencinėse rinkose – tai kuo efektyvesnis ribotų prekių panaudojimas ir naujų sprendimų joms paieška. Argi ne būtent tai yra klimato politikos uždavinys?“

Kadangi klimato kaita yra pasaulinė problema, idealiu atveju šie mechanizmai taip pat turėtų būti taikomi visame pasaulyje. Kadangi tai iki šiol nebuvo sėkminga, svarstomas ES pasienio CO2 koregavimo mechanizmas (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism (CBAM): jei importuojamos prekės, kurių CO2 balansas yra blogas, tuomet reikėtų sumokėti tam tikrą importo į ES muitą. Taip siekiama apsaugoti Europos įmones, kurioms jau dabar taikomi aukšti klimato apsaugos įsipareigojimai, konkuruojant su „nešvariomis“ įmonėmis. Iš esmės kalbama apie rinkos įsikišimą, kuriuo siekiama sukurti palyginamas pasaulinės konkurencijos sąlygas rinkoje.

Intervencijos į rinką

Be prekybos taršos leidimais arba vietoj jų, matome daugybę klimato priemonių, kurios yra pagrįstos subsidijomis arba remiasi tam tikromis technologijomis. Šios priemonės yra aiški intervencija į laisvąją rinką. Bet ar jie reikalingi? Horstas von Buttlaras savo jaudinančioje knygoje „Žaliasis dešimtmetis“ rašo: „Elektromobilumas nepopuliarėja, nors moksliniai tyrimai buvo atviri technologijoms daugelį metų... Elektrinis automobilis populiarėja, nes buvo politiškai pageidaujamas ir remiamas.” Valstybė turi įsikišti, kad kažkas atsitiktų?

Klimato politika juda šioje įtampos tarp rinkos mechanizmų ir politinės kontrolės srityje. Daug diskusijų kyla dėl to, ar daugybė valstybinių klimato priemonių yra būtinos, veiksmingos arba atvirkščiai- veikiau duodančios priešingą efektą. Pastatų energetikos įstatymo pavyzdys: Skaičiuojama, kad šilumos siurbliu išvengiamos vienos tonos CO2 sąnaudos siekia 600–1200 eurų, o CO2 rinkos kaina – 80 eurų. Todėl išvada akivaizdi, kad CO2 išvengtume pigiau ir efektyviau nei su šilumos siurbliais. Tuo pat metu tikėtina, kad dėl mokslinių tyrimų ir masto ekonomijos artimiausiu laiku šilumos siurbliai atpigs, o CO2 kaina tuo pat metu ženkliai kils. Todėl būtų svarbu, viena vertus, klimato apsaugos priemonėse atsižvelgti į CO2 mažinimo sąnaudas ir padaryti jas skaidrias, tačiau, kita vertus, pagalvoti apie technologijų plėtrą.

Tolesnė rinkos ekonomikos principų plėtra

Nors klimato apsaugos srityje CO2 kaina ir sertifikatai jau yra, situacija su kitomis aplinkosaugos problemomis yra sudėtingesnė: dar nėra panašios biologinės įvairovės (kitos pagrindinės probleminės srities šalia klimato kaitos) apsaugos užtikrinimo sistemos. Tikroji sąnaudų apskaita siūlo įdomų požiūrį į ekologijos įvertinimą: be tiesioginių gamybos sąnaudų, į produkto kainą taip pat įtraukiamos ekologinės ir socialinės priežiūros ilgalaikiai kaštai. Ekonomiškai kalbant: patiriami išoriniai kaštai yra internacionalizuojmi. Tolesnė rinkos ekonomikos principų plėtra – tai prasminga tik tuo atveju, jei tolesnės išlaidos nustatomos objektyviai, o ne politiškai. ES taksonomijos reglamentas rodo, kad bandymas sukurti tvarumo ir ekologijos rinką gali greitai baigtis planine ekonomika: jei iš pradžių taip buvo siekiama sukurti finansų rinkų skaidrumą, dabar beveik kiekviena ekonominė veikla klasifikuojama pagal tvarumo kriterijus ir traktuojama kaip „gėris“ ir „blogis“. Politiniai interesai čia dažnai vaidina svarbų vaidmenį, kaip matyti iš diskusijų apie gamtinių dujų ir branduolinės energijos traktavimą kaip „tvarią“.

Pasauliniai ir regioniniai tikslai

Kitas skirtumas tarp klimato kaitos ir kitų aplinkos problemų: nors klimato kaita, kaip aprašyta, yra pasaulinis reiškinys, pavyzdžiui, biologinė įvairovė dažnai turi būti vertinama regioniniu mastu. Labai paprastai: nors pagrindiniai klimato apsaugos svertai gali slypėti Kinijoje ar Amazonėje, mes turime spręsti žemės ūkio paukščių skaičiaus mažėjimo problemas vietiniu lygmeniu. Tas pats pasakytina ir apie požeminio vandens taršą nitratais. Šiuo atveju „aplinkos apsauga pasitelkiant rinkos ekonomiką“ reiškia, kad pirmenybė teikiama skatinamiesiems mechanizmams arba sutartimis grįstai gamtos apsaugai, o ne labai bendriems teisiniams tikslams, kuriuos reikia įgyvendinti negalint adaptuoti prie vietinių sąlygų specifikos, ir kad bendradarbiavimu grįsti, decentralizuoti sprendimai yra veiksmingesni nei nacionalinės ar Europos gairės.

Aišku viena: valstybei tenka pagrindinis vaidmuo aplinkos apsaugos srityje. Tačiau be rinka pagrįstų priemonių viešosios lėšos nebus naudojamos efektyviai, nebus pasiekti aplinkosaugos tikslai, lėtės ekonomika ir inovacijos, kils pavojus visuomenės pritarimui. Todėl būtų pageidautina, kad aplinkos apsaugos srityje (taip pat) labiau pasitikėtume rinka, nepamirštant rinkos ekonomikos ribų.

---

Autorius Fabian Wendenburg yra „Mittelstand und Wirtschaftsunion“ (MIT) generalinis direktorius (iki 2023 m. gegužės 1 d. „Familienbetriebe Land und Forst“ asociacijos, kurioje dirbo nuo 2018 m., generalinis direktorius).

Straipsnis publikuotas žurnale LAND 2023 m. 1 numeryje. Lietuvių kalba pirmą kartą paskelbtas Lietuvos miško ir žemės asociacijos (LMSA) interneto svetainėje forest.lt.

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/11/28

Didės valstybės reguliuojama elektros kainos dalis, kils ir planų su fiksuota elektros energijos kaina tarifai

Vidutinė elektros kainos Nord Pool biržoje lapkričio 1–28 d. buvo 0,101 Eur/kWh be PVM – apie 16 proc. didesnė už vidutinę spalio mėnesio kainą, kuri siekė 0,087 Eur/kWh be PVM. Šį padidėjimą lėmė tai, kad pastarųjų trijų savaič...
2023/11/28

Lucasas: pilkoji zona – migracija - KOMENTARAS

Kai Kremlius ankstesnį kartą puolė Suomiją, jis pasitelkė tankus ir naikintuvus. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų, jam pakanka mikroautobuso. Rusų pareigūnai veža 55 prieglobsčio prašytojus iš dabar jau uždaryto pasienio...
2023/11/28

Iki gruodžio pabaigos išmokas už deklaruotus plotus gaus 98 procentai paramos gavėjų

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo gruodžio 1 d. pradeda mokėti likusią tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) bei pagal Lietuvos kaimo plėtros...
2023/11/28

Kaip iš tos pačios žemės uždirbti dvigubai daugiau?

Grūdų kainos nuolat kinta, žemdirbystė – vienas iš sunkiausiai nuspėjamų sektorių. Kiekvienų metų rezultatus smarkiai veikia politinės, klimato ir finansų rinkos aplinkybės. Todėl surasti būdą, kaip atliepti kasmet besikeičiančius sek...
2023/11/28

Sergančiųjų kas savaitę sparčiai daugėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSVC) duomenimis, per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo. Bendras sergamumo ši...
2023/11/28

Bendra eismo įvykių statistika

Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikia duomenis apie eismo įvykius šalyje registruotus iki šių metų lapkričio 22 d. įskaitytinai.
2023/11/28

Kaimo gyventojų finansinis raštingumas – kokia situacija?

(VDU ŽŪA langas) Kalbėdami apie kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą bei kaimo vystymą negalime apeiti finansinio raštingumo temos, tai yra viena pagrindinių kompetencijų XXI amžiuje – finansinį ra&...
2023/11/28

Skambiai nuaidėjo LŽŪKT Raseinių r. biuro organizuota 30-ojo gimtadienio šventė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Raseinių r. biuro komandai paskutinis lapkričio penktadienis buvo šventiškas. Kavinėje „Isada“ šurmuliavo biuro klientai ir partneriai, rėmę biuro iniciuotą renginį...
2023/11/28

Tiriama sisteminė korupcija ir nusikalstamos finansinės schemos Vilniaus apskr. atliekų tvarkymo centre

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos ir finansinių nusikalstamų schemų Vilniaus regiono atliekų tvarkymo srityje, susijusių su stambaus masto ky...