FAO maisto kainų indeksas rugsėjį pasiekė rekordines žemumas

FAO maisto kainų indeksas, kuris leidžia stebėti pasaulinius maisto produktų kainų pokyčius, rugsėjį vidutiniškai siekė 121,5 punkto (plg. rugpjūtį 121,4 p.). Dabar jis 10,7 proc. žemesnis nei prieš metus ir pasiekė rekordines žemumas – yra 24 proc. mažesnis nei 2022 metų kovą, kai pastarąjį kartą buvo fiksuotas rekordas.

Grūdų kainų indeksas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, pakilo 1 proc. dėl pasaulinėje rinkoje pabrangusių (7 proc.) kukurūzų. Tai lėmė kelios aplinkybės: didelė Brazilijos atsargų paklausa; Argentinos ūkininkai lėčiau parduoda produkciją; dėl Misisipės upės nukritusio vandens lygio JAV išaugo baržų krovinių gabenimo tarifai. Tarptautinės kviečių kainos, esant didelei paklausai ir geroms prognozėms Rusijos Federacijoje, smuktelėjo 1,6 proc. Tuo tarpu FAO ryžių kainų indeksas, sumenkus importo paklausai, sumažėjo 0,5 proc.

Augalinio aliejaus kainų indeksas, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 3,9 proc., o tarptautinės palmių, saulėgrąžų, sojų ir rapsų aliejaus kainos traukėsi iš dalies dėl padidėjusios sezoninės gamybos ir gausios pasaulinės eksporto pasiūlos.

Cukraus kainų indeksas, palyginti su rugpjūčiu, augant nerimui dėl pasaulinės pasiūlos perspektyvos padidėjo 9,8 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2010 m. lapkričio. Išankstinės prognozės rodo, kad pagrindiniai gamintojai, Tailandas ir Indija, dėl vyraujančio „El Niño“ pateiks mažiau produkcijos. Šiuo metu didelis cukranendrių derlius nuimamas Brazilijoje, oro sąlygos tam palankios, ir tai pristabdė pasaulinį cukraus kainų augimą.

Pieno produktų kainų indeksas nuo rugpjūčio mėnesio nukrito 2,3 proc. Kritimas vyksta jau devintą mėnesį iš eilės. Tai lemia vangi pasaulinė importo paklausa ir gausios atsargos pirmaujančiuose gamybos regionuose. Santykinis euro silpnumas JAV dolerio atžvilgiu taip pat turėjo įtakos tarptautinėms pieno kainoms.

Mėsos kainų indeksas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1 proc. Kiaulienos, paukštienos ir avienos kainas veikė silpnos importo paklausos ir didelių pasaulinio eksporto galimybių derinys. Tarptautinės galvijienos kainos, priešingai, atsigavo dėl didelės liesos jautienos importo paklausos, ypač JAV.

Pasaulio grūdų atsargų prognozė

FAO pagerino savo anksčiau savo teiktą 2023 m. pasaulinio derliaus prognozę iki 2 819 mln. t – tai 0,9 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Didesnė prognozė, tęsiantis palankioms oro sąlygoms, beveik visiškai pagrįsta naujausiais, daug geresniais Rusijos Federacijos ir Ukrainos derliaus įverčiais. O Kanadoje dėl užsitęsusių sausrų pagrindinėse žemdirbystės vietovėse gamybos apimtis veikiausiai gerokai sumažės.

Naujajame FAO grūdų pasiūlos ir paklausos pranešime pasaulinė kviečių produkcija siekia apie 785 mln. t, stambiųjų grūdų – 1 511 mln. t (2,7 proc. daugiau nei 2022 m.) ir 523,1 mln. t ryžių.

Nepaisant šio mėnesio sumažėjusio rodiklio, 2023–2024 m. prognozuojamas grūdų suvartojimas pasaulyje siekia 2 804 mln. t – tai 0,8 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Įtaką turės išaugęs kviečių suvartojimas. Prognozuojamas pasaulinis ryžių suvartojimas sieks 520,5 mln. t – jis jau antrą sezoną iš eilės nedidėja arba mažėja.

Prognozuojama, kad pasaulio grūdų atsargos iki 2024 m. sezono pabaigos sudarys 884 mln. t ir bus 3 proc. gausesnės, pasieks rekordines aukštumas. Įvertinus geresnę atsargų iki naujojo derliaus prognozę ir atsižvelgiant į suvartojimo pokyčius, numatomas 30,8 proc. atsargų ir suvartojimo santykis.

Naujausia FAO prognozė dėl pasaulinės prekybos visais grūdais 2023–2024 m. išlieka nepakitusi – sudarys apie 466 mln. t. Tačiau palyginti su 2022–2023 m. lygiu ji 1,7 proc. mažesnė.

Pagal FAO informaciją

123rf nuotr.