Fizinių asmenų bankrotas: išsigelbėjimas iš beviltiškos situacijos?

Nors klasikinės civilizacijos egzistavo prieš tūkstančius metų, kai kurie jų principai ir toliau daro įtaką šiuolaikiniam pasauliui. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Solono reformos senovės Graikijoje ir jo įvestas įsiskolinimų panaikinimo principas. Šis principas atsispindi ir šiandieniniame bankroto procese, kuriuo siekiama suteikti žmonėms galimybę pradėti naują gyvenimą be skolos naštos.

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto docentas dr. Remigijus Jokubauskas teigia, kad „fizinių asmenų bankroto procesas yra tikrai nekasdienis reiškinys fizinio asmens gyvenime. Pasinaudojus fizinio asmens bankroto procesu, pakartotinai tai padaryti galima tik po dešimtmečio. Tai nėra įprastas teisinis gynybos būdas, o veikiau išskirtinis teisinis instrumentas“.

Jokubausko monografija „Fizinių asmenų bankroto procesas“ šiais metais pelnė Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premiją. Pokalbyje docentas dalijasi savo įžvalgomis apie fizinių asmenų bankrotą. Jis teigia, kad tai – neišvengiama rinkos pasekmė, kurios būtų galima išvengti taikant prevencines priemones, skatinančias atsakingą vartojimą ir padedančias žmonėms išvengti nepamatuoto skolų kaupimo.

Įrankis fizinių asmenų įsiskolinimo problemoms spręsti

Nors fizinių asmenų nemokumo procesas gali atrodyti kaip sunki situacija žmogaus gyvenime, iš tikrųjų tai yra teisinis instrumentas su specifiniais socialiniais ir ekonominiais tikslais. Docentas dr. R. Jokubauskas teigia, jog „fizinių asmenų nemokumo tikslas iš principo labai skiriasi nuo juridinių asmenų nemokumo“. Anot jo, proceso esmė yra spręsti fizinių asmenų skolų problemas visuomenėje. Bankroto procesas sumažina socialinę įtampą tarp kreditorių ir skolininko, kuris negali grąžinti skolų. Be to, vienas iš jo tikslų yra suteikti galimybę skolininkui sumokėti dalį skolų kreditoriams, kiek tai įmanoma. Kitaip tariant, bankroto procesas yra atsakymas į fizinių asmenų įsiskolinimą, siekiant išvengti skolų naštos.

Natūralus rinkos ekonomikos reiškinys

Kasmet Lietuvoje iškeliama apie 300 fizinių asmenų nemokumo bylų. Nors pareiškimų pateikiama daugiau, griežtos sąlygos lemia, kad ne visi jie yra tenkinami. R. Jokubauskas teigia, „kad tokie skaičiai rodo dažną reiškinį, paaiškinamą natūralia rinkos ekonomikos dinamika. Nemokumas kaip socialinis teisinis reiškinys rinkos ekonomikoje yra neišvengiamas, todėl fizinių asmenų bankroto procesas turėtų būti suprastas kaip visiškai natūralus reiškinys“. Pasirodo, kad pasauliniame kontekste Lietuvos padėtis šiuo atveju nėra išskirtinė – kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuva turi specialią teisinę sistemą fizinių asmenų nemokumo klausimams spręsti.

Kreditorių interesai paliekami likimo valioje?

Bankroto procesas skirtas ne tik skolininko, bet ir kreditorių interesams. Sėkmingai įvykdytas fizinių asmenų bankroto procesas baigiasi daugelio kreditorių skolų atleidimu. Docentas dr. R. Jokubauskas pažymi, kad vis dėlto egzistuoja tam tikros išimtys. Pavyzdžiui, skolos, susijusios su socialiniais, ekonominiais ar vertybiniais tikslais, nėra atleidžiamos. Tai apima išlaikymo išlaidas nepilnamečiams vaikams ir nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Dauguma valstybių, turinčių fizinių asmenų bankroto procesą, būtent ir išskiria tokias skolas, kurios nėra atleidžiamos. R. Jokubauskas teigia, kad tokių skolų atleidimas paneigtų ekonominius ir socialinius tikslus, kuriuos siekiama apginti reikalaujant jas vykdyti net ir bankroto atveju. O sklandus ir efektyvus bankroto procesas naudingas kreditoriams, nes jis padidina tikimybę atgauti dalį jiems priklausančių lėšų.

Teisėta gynybos priemonė

Dažnai visuomenėje bankrotas yra suvokiamas kaip galutinis žingsnis, reiškiantis finansinę katastrofą. Tačiau R. Jokubauskas pabrėžia, kad „bankroto proceso tikslas yra naujos pradžios arba naujo starto suteikimas. Europos Sąjungos nemokumo teisės aktai būtent ir skatina naują startą“. Tai reiškia, kad po bankroto proceso fiziniam asmeniui suteikiama galimybė toliau tęsti savo veiklą ir skatinti vartojimą. Docento teigimu, „neturėtų būti taikomi jokie draudimai, susiję su veiklos vykdymu ar vartojimu vien dėl to, kad asmuo pasinaudojo bankroto procesu. Svarbu suprasti, kad fizinio asmens bankrotas yra teisėta teisinė gynybos priemonė, kuria gali pasinaudoti nemokus asmuo. Po to proceso neturėtų būti taikomi jokie apribojimai vien dėl to, kad asmuo pasinaudojo šia teise“.

Orumo atkūrimas arba antrasis šansas

Fizinių asmenų bankroto proceso tikslas yra ne tik mokumo, bet ir fizinio asmens orumo atkūrimas. Docentas pateikia pavyzdį: „įsivaizduokime situaciją, kurioje fizinis asmuo, patyręs finansinį sunkmetį ir negalintis grąžinti skolų, susiduria su didele socialine įtampa. Kreditorių reikalavimai, teisminiai procesai ir priverstinis išieškojimas iš skolininko turto neigiamai veikia ne tik skolininko, bet ir jo šeimos narių psichologinę būklę ir socialinę gerovę. Būtent fizinio asmens orumo atkūrimas po bankroto proceso ir turėtų būti tas tikslas, kurio siekiama su nauju startu, arba antruoju šansu“.

Jokubauskas pabrėžia, kad įstatymo leidėjo naudojamas terminas „mokumo atkūrimas“ nėra pakankamai tikslus. Tiksliau būtų sakyti, kad norime atkurti fizinio asmens orumą, grąžinant jam teisę egzistuoti be skolos, kuri slėgė iki bankroto bylos iškėlimo. Docentas monografijoje pateikia keletą įžvalgų, galinčių paskatinti įstatymų leidybą šiuo klausimu: siūlomi pakeitimai leistų tobulinti fizinio asmens bankroto proceso reguliavimą ir padidinti jo efektyvumą.

Nepamatuotas vartojimas ir fizinis asmens nemokumas

Nemokumo teisės tyrimai atskleidžia įvairias fizinio asmens nemokumo priežastis. Dažnai fizinio asmens nemokumo priežastimi tampa nepagrįstas ir nepamatuotas vartojimas, o tai reiškia skolinius įsipareigojimus, kurių vėliau neįmanoma tinkamai vykdyti.

Teisinis reguliavimas nėra vienintelis įrankis sprendžiant fizinių asmenų įsiskolinimo problemas. R. Jokubauskas pabrėžia prevencijos svarbą siekiant išvengti fizinio asmens nemokumo. Ypač svarbios prevencinės priemonės, skatinančios protingą vartojimą ir vengimą per didelių įsipareigojimų. Valstybės teisinis reguliavimas turėtų pirmiausia siekti preventyviai išvengti fizinių asmenų nemokumo. Todėl reikia skirti dėmesį prevencinėms priemonėms, padedančioms išvengti fizinio asmens nemokumo.

Visuomenės švietimas apie tinkamą vartojimą ir finansinius įsipareigojimus yra itin svarbi priemonė siekiant išvengti fizinių asmenų nemokumo. Svarbu skleisti informaciją ir viešinti šias problemas. Į šias prevencines priemones turėtų dėmesį atkreipti tiek įstatymų leidėjai, tiek vykdomosios valdžios institucijos, kadangi visuomenės švietimas apie vartojimą, apie finansinius įsipareigojimus ir jų prisiėmimą – turi didelę reikšmę.

Bankroto procesas, tiek šiandien, tiek antikoje, siekia panašaus tikslo – leisti žmonėms atsikratyti skolos naštos ir pradėti naują gyvenimą. Skirtingai nuo antikos laikų, kai Solono skolų panaikinimas leido atėniečiams dalyvauti miesto valdyme, šiandien jis siekia skatinti vartojimą, kuris laikomas esminiu ekonomikos augimo varikliu.

Mykolo Romerio universiteto informacija

123rf nuotr.