Apie tai diskutuota Lietuvos banko organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Baltijos regiono šalių ekonomikos atsparumui ir jį lemiantiems sprendimams.
„Baltijos šalyse saugumo, energetikos ir ekonomikos atsparumo sprendimai priimami realios įtampos sąlygomis – be prabangos mėgautis ilgais svarstymais ir jaučiant aiškią atsakomybę už šių sprendimų rezultatą. Jie iškart testuojami praktikoje, todėl būtent čia atsiskleidžia valstybės ir visuomenės gebėjimas atlaikyti spaudimą, užtikrinti finansinį stabilumą ir išsaugoti pasitikėjimą net nuolatinių saugumo iššūkių sąlygomis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, gyvenimas geopolitinės įtampos sąlygomis – ir iššūkis, ir patirtis, išmokanti budrumo, gebėjimo numatyti sukrėtimus ir ryžtingai į juos reaguoti.
„Privatus kapitalas neišvengiamai susiduria su rizika kiekviename projekte. Investuotojai rizikos nebijo, tačiau vengia neapibrėžtumo ir neaiškumo. Todėl valstybės vaidmuo, strateginis nuoseklumas ir prognozuojamumas tebėra esminiai pasitikėjimo veiksniai“, – pabrėžia G. Šimkus.
Nepaisant pasigirstančių kalbų apie investicijų „nutekėjimą“, investuotojai iš Lietuvos nesitraukia. Priešingai, jie plečia veiklą – tai patvirtina Lietuvos pasirinkto kelio teisingumą.
Nuo 2022 m. Lietuva pritraukė daugiau nei 190 naujų investuotojų. Nors naujų projektų tempas lėtėja dėl geopolitinės aplinkos, ekonomika transformuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės modelį, o tai reiškia didesnius, ilgiau brandinamus, bet tvaresnius ir didesnę ilgalaikę grąžą generuojančius projektus.
„Pagrindinis klausimas šiandien yra ne tas, ar investuotojai lieka, bet kodėl jie lieka ir kuo jie grindžia savo sprendimus. Kaip yra pastebėjęs vienas įtakingiausių XX a. ekonomistų Johnas Maynardas Keynesas, investavimas yra tikėjimo ateitimi veiksmas. Tačiau tai nėra aklas tikėjimas – tai duomenimis, patirtimi ir institucine kokybe grįstas racionalus sprendimas“, – sako G. Šimkus.
LB informacija