Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Gal žalą gyvulių augintojams turėtų atlyginti „Baltijos vilkas“?

2022/07/04


Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, vilkininkystės „verslas“ Lietuvoje kainuoja nemažus pinigus. 2020 m. buvo papjautos 1 286 avys, 36 ožkos, 134 galvijai, 15 danielių. 2021-aisiais nuo šių plėšrūnų nasrų žuvo 1 134 avys, 49 ožkos, 159 galvijai ir 5 danieliai. Atlyginta žala: 2020 m. – 168 058,01 Eur, 2021 m. – 219 871,86 Eur. Nuo 2019-ųjų pradėti atlikti sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai, parodantys, kelioms šeimoms priklauso šie vilkai. 2020 m. nustatytos mažiausiai 54, 2021 m. – mažiausiai 63 vilkų šeimos.

Gintarė Kisielienė, Baltijos vilkas, Petras Adeikis

Šį kartą pašnekovų prašėme pasvarstyti, kodėl už vilkų daromą žalą žemdirbiams turi mokėti valstybė, o ne vilkus labai mylinti gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, kuri galbūt pilkių populiacijos gausinimui gauna lėšų iš Europos Sąjungos (ES) fondų ar kitokių šaltinių?

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė KISIELIENĖ: „Jeigu valstybė saugo vilkus, ji ir turėtų apmokėti jų padarytą žalą. Mums, avių laikytojams, nėra jokio skirtumo, kokiais pinigėliais ta žala bus atlyginta. Tai turi spręsti pati valstybė.

Bėda ne ta, kad kokia nors žala nėra kompensuojama, problema – labai neaktyvūs žmonės, nepranešantys apie įvykius. Todėl tikslių duomenų ir statistikos neturime, o toliau atsitinka taip, kad vilkų išpuoliai lieka neužregistruoti, tad savivaldybės neturi tikslios informacijos. Tada atsiranda valdininkų tirada – nėra įvykių, ir atskiri rajonai iškrenta iš paramos prevencinėms priemonėms įsigyti. Valdžia sugalvojo kažkokius rajonavimus, nors LAAA siuntė savo pasiūlymus ir pastabas dėl prevencinių priemonių įsigijimo projekto, kai jis buvo derinamas. Juk žinome, kad vilkai rajonuose nesėdi, jie migruoja, juda.

Deja, valdžia visą laiką žiūri į realius skaičius, ir ji labai juos mėgsta. O tikslių skaičių valdžia neturi, nes žmonės apie įvykius nepranešinėja. Jei vieną avį sudrasko, jos šeimininkas numoja ranka, supraskite – bus per daug vargo, nors iš tikrųjų jo visai nėra.

Tai patyrėme ir pernai, kai Dotnuvos apylinkėse vilkai sudraskė 24 veislines avis. Kreipėmės į Kėdainių r. savivaldybę, kad ji išduotų leidimą pašalinti probleminius vilkus iš gamtos. Iš ten gavome raštišką atsakymą, kad šiame rajone yra per mažai įvykių, nėra reikalingo skaičiaus, todėl dėl tokio leidimo kreiptis negalime. Tad dar kartą kartoju – nustokime Facebook‘e verkti, kokia didelė nelaimė ištiko, pradėkime oficialiai registruoti kiekvieną tokį atsitikimą.“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto doktorantas, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininkas ir tyrėjas, LAAA narys Petras ADEIKIS: „Prasideda ganiava, bet, deja, prasideda ir vilkų išpuoliai. Žinome, kad tai vyksta, tačiau žmonės nepraneša seniūnijoms ir neregistruoja įvykių. Nereikėtų būti abejingais. Būtina informuoti apie kiekvieną užpuolimą, net jei buvo užpulta tik viena avis.

Taip pat patarčiau bendradarbiauti su asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ bei su VDU ŽŪA, kurioje atliekami gyvulių pjovimo atvejų tyrimai. Praneškite, jei jūsų aptvare buvo papjauti gyvūnai. Atvažiavęs specialistas įvertins situaciją, nustatys, kas – vilkas, lūšis, šuo – papjovė gyvulį ir suteiks visas rekomendacijas, kaip reikia patobulinti aptvarą, kad ateityje tokių problemų būtų išvengta. Reikalui esant, kartojantis vilkų išpuoliams, rekomenduosime sumedžioti probleminį vilką. Kviečiu visus avių augintojus bendradarbiauti. Tik vienybėje yra jėga!

O „Baltijos vilkas“ negali atlyginti žalos, nes jis domisi tuo, kuo domisi, ir prašo to, ko prašo. Valstybė priiminėja sprendimus, ką daryti ir ko nedaryti. Kad ta visuomeninė organizacija gali daryti kažkam įtaką, tai jau kitas klausimas. Pirmiausia reikėtų sudaryti sąlygas guvulių laikytojams gauti leidimus išimti iš gamtos probleminius vilkus, ir tik paskui medžioti kitus vilkus, reguliuoti ne tik populiacijos dydį, bet ir jos kokybę.“

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius LAURINAVIČIUS: „Baltijos vilkas“ yra savanoriška organizacija ir iš ES fondų finansavimo šiuo metu negauna. Nors yra tokių fondų, kurie saugo biologinę įvairovę, tarp jų ir nepatogią rūšį – vilkus. Mūsų organizacijoje žmonės dirba savanoriškai vien dėl to, kad vilkai yra lygiateisė rūšis kaip ir visi kiti gyvūnai, kurie turi teisę gyventi, atlikti savo ekologinį vaidmenį gamtoje.

Ši žala yra žmonių problema, ir ją reikia spręsti visoms pusėms. Juk visi Lietuvos piliečiai prisideda prie tų sprendimų, t. y. prevencinėmis priemonėmis, švietimo dalykais ir tuo pačiu – kompensacijomis. Beje, pastarosios jau senokai atsirado „Baltijos vilko“ pastangomis. Manau, AM darbuotojai prisimins, kaip primygtinai prašėme taikyti Europos Sąjungos praktiką kompensuoti už gyvuliams padaromą žalą, siekėme paramos prevencinėms priemonėms, kurios taip pat jau yra.

Vilkų sumedžiojimo limitai yra nustatomi vadovaujantis Vilko apsaugos planu, t. y. vykdoma jų apskaita, kuria remdamiesi mokslininkai, o ne „Baltijos vilkas“, nustato tuos limitus. Mūsų organizacija norėtų ambicingesnių iššūkių, kad iš tiesų būtų sprendžiamos problemos su vilkais, ir nebereikėtų galvoti, kiek šiemet mums reikia tą populiaciją sumažinti. Bet tai yra mūsų pozicija, o mes esame už tai, kad laikytumėmės bendrų susitarimų tarp medžiotojų, gamtosaugininkų, AM specialistų ir tų pačių ūkininkų. Visi turėtume vadovautis Vilko apsaugos planu, kuris yra vienas iš būdų skirtingoms pusėms susitarti ir laikytis bendro susitarimo. Tada konfliktas nurimtų, visi pamatytų, kad yra vykdomas sąžiningas procesas, laikomasi bendro susitarimo. Gal mums ar dar kitiems nepatinka, bet Vilko apsaugos planas turi būti vykdomas, ir tada atsirastų protingi sprendimai. Dabar apsaugai nuo vilkų yra priemonės – kompensacijos, parama, todėl reikia jomis naudotis.“

 

Algimanto SNARSKIO piešinys

2022.07.04 ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: Gintarė Kisielienė, Baltijos vilkas, Petras Adeikis, parama apsaugai nuo vilkų, medžioklė, vilkai, vilkų medžioklė, avininkystėavys

Dalintis