Galinga audra ir ledai čaižė Latvijos ūkininkus

Po krušos ar kombaino – laukai vienodi

Suprantama, kur kas ramiau jaučiasi tie Latvijos ūkininkai, kurie buvo apdraudę savo pasėlius. „Ūkininko patarėjas“ nori skaitytojams pateikti detalesnę informaciją apie kaimyninės šalies ūkininkų patirtus nuostolius.

Jis kreipėsi į draudimo įmonės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“, teikiančio paslaugas ir Latvijos žemdirbiams, administracijos vadovą Martyną Rusteiką.

„Latvijos ūkininkams praūžusios audros padarė didelių nuostolių, kurie vis dar yra tikslinami“, – kalbėjo M. Rusteika. Pasak jo, didžiausi nuostoliai – Duobelės, Tervetės ir Jelgavos savivaldybių ūkiuose.

„VH Lietuva“ antradienį jau turėjo informaciją apie 15 tūkst. ha plote audros padarytą skirtingo dydžio žalą. „Laukuose padarytos žalos vertinimą pradėjome nuo tų vietovių, kur ji akivaizdi, vėliau bus apžiūrimi ir kiti, mažiau nukentėję pasėliai“, – ŪP pasakojo M. Rusteika.

Pašnekovas teigė, kad teko būti tokioje vietoje, kur vienoje kelio pusėje plytėjo javų kombainais nukultas laukas, o kitoje – didžiulio vėjo, lietaus ir stambios krušos nuniokoti pasėliai. „Abu laukai atrodė beveik vienodai, nes laukuose, kuriuose dar nevažiavo kombainai, ant žemės gulinčiose javų varpose grūdų taip pat nebuvo“, – savo pastebėjimais dalijosi draudimo kompanijos vadovas.

„Latvijoje didžiuliai nuostoliai padaryti visoms pasėlių rūšims ir čia, skirtingai nei Lietuvoje, padėtį sunkina tai, kad vietos ūkininkai dar daug kur buvo nenuėmę žieminių rapsų derliaus“, – ŪP teigė M. Rusteika, pridurdamas, kad Lietuvoje, ypač šiauriniuose rajonuose, padėtis labai panaši.

Vieno lauko nuostolis – 460 tonų rapsų

Tervetės savivaldybėje keletą tūkstančių hektarų žemės dirbantis ūkininkas Valters Bruss ŪP aiškino, kad jo laukuose derliaus nuostoliai svyruoja nuo 20 iki 100 proc. „Laukuose, kurie pakliuvo į audros kelią, jokio derliaus neliko, o tuose, kurie buvo tolėliau nuo stichijos epicentro, dalį derliaus dar bandysime surinkti“, – apie nuostolius kviečių, žirnių, rapsų ir kitų kultūrų pasėliuose kalbėjo stambus Latvijos ūkininkas.

Pasak jo, visiškai nieko neliko iš 130 ha dar nespėto nukulti žieminių rapsų lauko, tai – daugiau nei 460 tonų aliejingų sėklų. „Šiemet rapsų prikuldavau po 3,5–3,7 t/ha, kviečių – 6 t/ha,  o tai – neprasti rezultatai, įvertinant buvusios sausros padarinius“, – aiškino V. Bruss, lyg tarp kitko pridurdamas, kad kviečius buvo pradėjęs kulti tik prieš dvi dienas.

ŪP paklaustas apie pasėlių draudimą, pašnekovas teigė, kad ūkio derlius buvo apdraustas. „Pasėlius buvau apdraudęs realiomis kainomis, todėl tikiuosi, kad draudimo kompanija didžiąją dalį nuostolių man kompensuos“, – save ramino latvis.

Kitas, ne mažiau svarbus dalykas yra tolimesnis audrų nukultų laukų dirbimas. Pasak V. Bruss, apsėti hektarą dirvos žieminiais rapsais reikalinga 3 kg sėklų, o dabar ant žemės jų buvo išberta tūkstančiu kartų daugiau. „Išnaikinti nuolat išdygsiančius rapsus bus ne vienerių metų darbas, kurį pradėsiu diskiniais skutikliais įdirbdamas audros suniokotus laukus“, – atsisveikindamas prasitarė Tervetės krašto ūkininkas.

Valters BRUSS, Laukinių gyvūnų pagalbos centro „Ežu Hospitālis“ ir socialinių tinklų nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.