Gamins krakmolą?

Kviečia prisijungti grūdininkus

Investicinį krakmolo gamybos projektą inicijuoja nuo 2003 m. veikianti kooperatinė bendrovė „Bulvių namai“, vienijanti bulvių augintojus. Į jų gretas kviečiami ir grūdininkai, sutinkantys kartu įgyvendinti šį projektą ir statyti bulvių krakmolo fabriką. Kėdainių r. daržininkyste ir grūdininkyste besiverčiantis ūkininkas, „Bulvių namų“ narys Saulius Dambrauskas „Ūkininko patarėjui“ detaliau išdėstė jau anksčiau brandintus planus, kurie, jeigu viskas klostysis sėkmingai, netrukus gali pradėti virsti kūnu. „Dabar yra ruošiamas projektas, viską dėliojame, skaičiuojame, jam įgyvendinti prašysime europinės paramos. Iki tol važinėjome po kitas šalis ir domėjomės, kaip dirba tokie fabrikai, kokią naudą gauna augintojai ir t. t. Lankėmės Švedijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje, Lenkijoje, kur gaminamas krakmolas. Tam ryžtamės ir mes“, – pasakojo ūkininkas.

Projekto skaičiai dar dėliojami, bet preliminari projekto vertė maždaug aiški – apie 25 mln. Eur. Iki 10 mln. Eur galima gauti paramos. Anot S. Dambrausko, bulvių krakmolo gamykla iškiltų plyname lauke, netoli Kėdainių, prie Aristavos. Ūkininko pastebėjimu, tai yra maždaug Lietuvos vidurys, todėl vežti bulves į gamyklą perdirbti būtų patogu iš įvairių šalies vietų.

„Tikimės, kad bus apie 40 narių, gamybai metams reikės apie 100 tūkst. t bulvių, tai sudarytų apie 2 tūkst. ha plotą. Mūsų planuojamas fabrikas, palyginti su kitais, veikiančiais Europoje, nebūtų didelis. Pavyzdžiui, Švedijoje, Lenkijoje ar Nyderlanduose krakmolo gamyklų pajėgumai yra 10 kartų didesni, nei mūsų projektuojami“, – aiškino bulvių augintojas ir pabrėžė, kad nors fabrikas būtų nedidelis, bet savas.

Į gamyklą investavę ūkininkai patys augintų krakmolingas bulves, užtikrintų žaliavos tiekimą. „Tarp fabriko ir augintojų būtų tokia simbiozė. Jeigu iš gamybos vėliau, kai atsipirks investicijos, bus pelno, ūkininkai turės naudos ne tik iš krakmolingų bulvių auginimo, bet ir krakmolo gamybos“, – investicijų naudą grindė kėdainiškis.

Ateitis miglota

Krakmolo gamykla būtų bendras bulvių augintojų ir grūdininkų investicinis projektas. Dėl išaugusių gamybos sąnaudų ir mažų grūdų kainų javų augintojams – taip pat nelengvi laikai, todėl jie suka galvas, kaip įvairinti ūkių veiklą. „Į kooperatinę bendrovę kviečiame daugiau narių, reikia daugiau lėšų investicijoms, taip pat ir didesnių bulvių plotų. Dalį jų augins grūdininkai. Esant tokioms dabartinėms kviečių ir rapsų kainoms, jiems sunku išgyventi, reikia galvoti apie ūkių diversifikaciją“, – teigė S. Dambrauskas.

Jo kolegos iš Kėdainių krašto Rimanto Žebarausko teigimu, tokio projekto turbūt labiau reikia grūdininkams, nes jų ateitis ypač miglota. „Grūdų sektoriuje situacija labai įtempta ir, regis, ne visi supranta, kad po 4–5 m. gali būti visai liūdna. Panašu, kad visi laukia ir galvoja, jog mažų grūdų kainų laikai baigsis, ir vėl bus geriau. Bet viskas rieda žemyn, ir jeigu grūdininkai nesiims kažko papildomo ar naujo, jiems tikrai bus blogai. Nesakau, kad krakmolingų bulvių auginimas yra išsigelbėjimas, bet grūdų augintojai privalo įvairinti ūkius, kad išgyventų ir neužsidarytų“, – tvirtino „Bulvių namų“ narys, palaikantis ir prisidedantis prie planuojamų naujų investicijų.

R. Žebarauskas tikino matantis nemažai investicijų į bulvių krakmolo gamybą privalumų. „Jei grūdininkai imtų laikyti gyvulius, reikėtų labai daug investuoti į fermas ir kitą tam reikiamą infrastruktūrą. Norint auginti, pavyzdžiui, maistines bulves, tarkime 40 ha, mažiausiai 1 mln. Eur tektų investuoti į saugyklas, rūšiavimo, pakavimo įrangą ir kt. Šiuo atveju investicijos būtų mažesnės, be to, kooperatyvas siūlys padėti ūkininkams, kurie neturi technikos, vieni kitiems pagelbėsime“, – teigė javų ir bulvių augintojas, pažadėjęs pats žiniomis ir technika padėti tiems kolegoms, kurie neturi bulvių auginimo patirties. Jis akcentavo, kad dėl naujo investicinio projekto neturėtų jaudintis maistinių bulvių augintojai, nes jiems jokios konkurencijos nebus. „Maistinių bulvių rinka yra perpildyta, bet bus daugiau auginama ne valgymui, bet perdirbimui ir krakmolo gamybai skirtų bulvių. O krakmolo poreikis yra didelis, tai – biržinė prekė“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Reikia stabilumo

Kėdainių r. Ažytėnų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) direktorius, ūkininkas Šarūnas Šiušė ŪP patikino, kad jungiasi prie planuojamo projekto ir prisidės prie investicijų. „Šiandien visi galvoja, kaip diversifikuoti savo ūkius ir mažinti rizikas. Mes esame ir pieno gamintojai, ir mėsinių galvijų augintojai, turime ir cukrinių runkelių, bet neatsisakome ir naujos investicijos – kuo daugiau veiklų, tuo esame stabilesni ir mažiau priklausomi nuo įvairių rinkos svyravimų, krizių. Juo labiau yra patrauklus perdirbimas, apie kurį daug metų kalbame, nes tai ir ūkiui, ir ekonomikai sukuria didesnę pridėtinę vertę. Ta kryptimi dabar ir bandome eiti“, – neslėpė ūkininkas.

Jis akcentavo, kad naujai veiklai reikia pasiruošti atsakingai, todėl gilinamasi į krakmolingų bulvių auginimo technologijų specifiką. „Po šio sezono ūkininkai netapo turtingesni, tad investuoti sudėtinga, o projektui reikalingi milžiniški pinigai. Bet gavus paramą, kreditą ir pridėjus savo lėšų, šį projektą būtų įmanoma įgyvendinti“, – neabejojo Š. Šiušė.

Dar neapsisprendė

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos (RKŪS) pirmininkas Aivaras Rimkus ŪP sakė žinantis apie ketinimą statyti bulvių krakmolo gamyklą ir galvojantis apie dalyvavimą projekte. „Nežinau, kaip kiti rajono ūkininkai, bet pats dar nesu galutinai apsisprendęs. Sveikintina bet kokia alternatyvi veikla, kurianti pridėtinę vertę, bet visur dalyvaujant reikia įsivertinti ir rizikas, nes bus investuojami didžiuliai pinigai“, – teigė ŪP pašnekovas.

Jam kyla klausimų, ar gamykla sugebės pateikti konkurencingą produktą, ar krakmolinių bulvių auginimo verslas bus pelningas? Kita vertus, anot A. Rimkaus, jau dabar apstu rizikos auginant grūdus. „Matome, kad šiuo metu augalininkystės verslas – žemumose ir daugeliu atvejų net nuostolingas, perspektyvos gana niūrios, tad reikia galvoti apie kitas veiklas – nuo sodininkystės, daržininkystės iki gyvulininkystės, taip pat ir apie perdirbimą“, – pripažino KRŪS pirmininkas.

Vardijo privalumus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.